Komentuodamas, ar artimiausiu metu „airBaltic“ prireiks papildomo finansavimo iš akcininkų, V.Jakovlevas sakė, kad valstybė turi galimybę investuoti į aviakompaniją kartu su privačiais investuotojais.
„Manome, kad kuo daugiau dabar bus investuota į aviakompaniją, tuo lengviau bus finansuoti „airBaltic“ veiklą žiemos sezonu ir tuo geresnės sąlygos bus sudarytos galimai IPO ar kitam strateginiam sandoriui“, – internetiniame seminare, skirtame aviakompanijos pirmojo pusmečio rezultatams aptarti, teigė jis.
Pinigų srautus bendrovė toliau planuoja pagal blogiausią scenarijų, kuris susiklostytų, jei valstybė neinvestuos papildomų lėšų į oro linijas.
Susiję straipsniai
„Tai yra mūsų pagrindinis scenarijus – kapitalo išlaidų, kitų veiklos išlaidų mažinimas ir pinigų srautų optimizavimas, kad būtų galima tęsti veiklą iki galimo IPO 2026 m.“, – pridūrė „airBaltic“ finansų direktorius.
Komentuodamas, kiek laiko aviakompanija gali tęsti veiklą be papildomo finansavimo, V.Jakovlevas sakė, kad sandoris su „Lufthansa“ bus užbaigtas rugpjūčio mėnesį, o trečiąjį ketvirtį tikimasi gauti papildomų pajamų iš „Baltic Cargo Hub“ angaro ir „Pratt&Whitney“ variklių finansavimo.
V.Jakovlevo teigimu, jei Lietuva ar Estija sutiktų įsigyti „airBaltic“ akcijų, tai taip pat būtų teigiamas pokytis.
„airBaltic“ laikinasis generalinis direktorius Paulas Calitis pridūrė, kad dialogas su „airBaltic“ valdyba ir akcininkais yra nuolatinis procesas.
„Šiuo metu yra sudarytas susitarimas su „Lufthansa“, kuris bus užbaigtas per artimiausias savaites. Tačiau, atsižvelgiant į bendrą padėtį ir riziką sektoriuje, bet koks papildomas finansavimas iš „airBaltic“ akcininkų būtų sveikintinas. Tai yra procesas, kurio mes tiesiogiai nekontroliuojame“, – sakė jis.
V.Jakovlevas sakė, kad pirmoje metų pusėje „airBaltic“ turėjo 29 mln. eurų grynųjų pinigų, įskaitant riboto disponavimo lėšas.
„airBaltic“ vadovybė taip pat išlieka optimistiška dėl galimybių 2026 m. pritraukti papildomą kapitalą, nes gerėjantys makroekonominiai rodikliai Baltijos šalyse skatina paklausos augimą.
Be to, 2026 m. „airBaltic“ orlaivių parkas turėtų padidėti nuo 50 iki 57 orlaivių ir būti visiškai parengtas naudoti, kai bus išspręstos variklių problemos. Oro linijų bendrovė taip pat planuoja kitais metais nutraukti orlaivių nuomą iš kitų operatorių, sakė V. Jakovlevas.
Kitais metais bus stiprinamas strateginis bendradarbiavimas su „Lufthansa Group“, be to, atsiras galimybė refinansuoti obligacijas palankesnėmis palūkanų normomis, sakė „airBaltic“ finansų direktorius. Be to, kitais metais gali būti atidaryta Ukrainos oro erdvė, o tai bendrovei atvertų didelę rinką.
Metų pradžia buvo ypač sunki, tačiau antrajame ketvirtyje padėtis pagerėjo, o tai pagerino aviakompanijos pirmojo pusmečio rezultatus, sakė P.Calitis.
Kalbėdamas apie variklių problemas, bendrovės laikinasis generalinis direktorius sakė, kad dėl techninių priežasčių 2026 m. vasarą turėtų būti sustabdyta tik nedidelės dalies orlaivių eksploatacija. Dėl variklių trūkumo 2025 m. antrąjį ketvirtį buvo nenaudojami devyni „airBaltic“ orlaiviai, palyginti su 13 orlaivių šių metų pirmąjį ketvirtį.
Antrąjį ketvirtį „airBaltic“ buvo didžiausia Rygos oro uosto vežėja, užimanti 57 proc. rinkos dalies. Talino oro uoste jos rinkos dalis padidėjo iki 30 proc., o Lietuvoje – iki 14 proc., sakė P. Calitis.