Vis dar ieško darbuotojų
Vilniaus r., šalia Lentvario, esantis logistikos centras 46 tūkst. kv. m plote talpina 5 tūkst. skirtingų prekių – tai yra įvairūs pieno gaminiai, šviežia mėsa, mėsos ir žuvies gaminiai, vaisiai bei daržovės, kiaušiniai, gėlės, „Meistro kokybės“ kulinarija bei konditerija.
„Centralizavom keturis centrus į vieną tašką. Prekes į parduotuves išvežam kiekvieną dieną – padengiam visą tinklą. Tokiu būdu užtikrinamas šviežumas ir geriausia kokybė mūsų pirkėjams“, – pasakojo projektų valdymo vadovė Vaida Ruzgaitė-Siautilienė.
Skaičiuojama, kad iš logistikos centro į įvairias Lietuvos parduotuves kasdien išvažiuoja apie 90 automobilių – kai kurie atlieka ir po kelis reisus. O kasdien išvežamų pakuočių skaičius siekia 220 tūkst.
Darbas čia vyksta visą parą, tačiau ne visų pareigybių darbuotojai dirba vienu metu. Pirmiausiai dirbti pradeda prekių priėmėjai, po to prisijungia prekių surinkėjai, tuomet sorterio operatoriai, o vėliau – ir darbuotojai, kurie krauna prekes išvežimui į parduotuves.
Tuo metu centre dirbančių darbuotojų skaičius siekia 500. Dalis dirbančiųjų yra vietiniai gyventojai, tačiau kai kurie atvyksta ir iš toliau – specialūs autobusai, atvežantys į darbą, o vėliau – namo, kursuoja Vilniaus, Trakų, Varėnos, Šalčininkų, Eišiškių ir kitomis kryptimis.
Tiesa, rūšiuojant į prekybos tinklo parduotuves išvežamas prekes, logistikos centre į darbą įsitraukia ir robotai – jų čia yra trys.
Aiškėja, kad vidutinis logistikos centro darbuotojų atlyginimas siekia 1,5 tūkst. Eur į rankas ir daugiau. Tiesa, birželio mėnesio duomenys atskleidžia, kad vidutinis „Maxima LT“ logistikos sandėlių darbuotojų darbo užmokestis už pilną išdirbtą etatą buvo 1630 Eur į rankas.
Nors yra ir ilgamečių darbuotojų, dirbusių anksčiau veikusiuose prekybos tinklo logistikos centruose, V.Ruzgaitė-Siautilienė atkreipė dėmesį, kad pastebima darbuotojų kaita.
Manoma, kad labiausiai tai nulemia pamaininis darbo grafikas ir temperatūrų skirtumai. Skirtingose zonose temperatūra svyruoja nuo 2 iki 14 laipsnių šilumos, tad, nors už lango ir vasara, šiltesni rūbai čia – būtinybė. Darbuotojai yra aprūpinami tiek avalyne, tiek striuke, tiek termo rūbais.
Tiesa, logistikos centre vis dar yra laisvų pozicijų. Kandidatų ieškoma į pamainos vadovo, tiekimo kontrolės specialisto, sandėlio operacijų vadybininko ar sandėlio administratoriaus pozicijas.
Ilgiau dviejų dienų prekės čia neužsibūna
Veiksmas logistikos centre prasideda priėmimo rampoje. 50 automobilių – štai tiek jų vienu metu čia gali būti priimama. Kas vyksta toliau?
Priėmus prekes, pradedami dokumentų, termogramos tikrinimo darbai. Tuomet sandėlio darbuotojai atlieka krovą, o vėliau – kokybės kontrolę. Tiesa, pastaroji atliekama ne tik priėmimo, bet ir sandėliavimo metu.
„Specialių laboratorijų pas mus nėra, bet yra žmonės. Kasdien su kokybės užtikrinimu dirba 13 apmokytų ekspertų. Mes turime visų prekių specifikacijas ir tikriname nuo spalvos iki cukringumo ar sultingumo“, – vieną iš pavyzdžių kalbėdama apie vaisius pasakojo Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė Ugnė Kačinskaitė.
Iš tiesų, didžiuliame logistikos centre vaisių netrūksta. Arbūzai, bananai, apelsinai, vynuogės ir daugelis kitų, vėliau į prekybos tinklo parduotuves iškeliaujančių vaisių, iš tiekėjų pirmiausia atvežami būtent čia.
„Bananai pas mus yra laikomi atskirai – „elitas“. Kadangi jie skleidžia etileno dujas, norim užtikrinti, kad jie pernelyg sparčiai nenokintų kitų vaisių ar daržovių“, – šyptelėdama aiškino U.Kačinskaitė.
Logistikos centre laikomos tokios daržovės, kaip bulvės, paprikos, pomidorai, agurkai ir kiti. Tiesa, bulvių sandėliavimo zonoje itin svarbu palaikyti kiek tamsesnį apšvietimą – tai būtina norint sustabdyti fotosintezės procesą, kad bulvės į prekybos tinklo parduotuves atvyktų dar nespėjusios sužaliuoti.
O visi vaisiai ir daržovės logistikos centre ilgiau dviejų dienų apskritai neužsibūna – per tiek laiko ši produkcija jau būna patikrinta ir iškeliauja į parduotuves.
„Renkamės tiekėjus, kurie yra arba iš regioninio, arba iš vietinio ūkio – 30 proc. viso mūsų parduodamo vaisių ir daržovių asortimento yra lietuviškas“, – taip pat pasakojo U.Kačinskaitė.
Tikrinamos net ir gėlės
Tiesa, maždaug 10 proc. viso vaisių ir daržovių asortimento kiekvieną mėnesį dėl kokybės neatitikimų yra nepriimama.
Kas tokių prekių laukia vėliau? Yra du keliai. Jei tiekėjas vietinis, tuomet prekės yra pasiimamos atgal. Tuo atveju, jei produkcija buvo importuota, ji yra utilizuojama.
Tam tikrą „kokybės patikrą“ kiekvienas atliekame ir apsipirkinėjimo metu – pavyzdžiui, perkant kiaušinius, dažniausiai atidarome padėklą, kad įsitikintume, ar nėra įskilusių kiaušinių. Kadangi prieš patekdami į parduotuves šie pirmiausia atkeliauja į logistikos centrą, iškilo klausimas – kaip atliekama jų patikra?
„Su kiaušiniais viskas paprasčiau – mes žiūrime, kad pakuotės nebūtų sudrėkusios, tikrinam temperatūrą ir ženklinimą, kad šis tikrai būtų lietuviškas.
Kelias dėžutes atidarom, kad nebūtų įskilimų, bet priėmimo kontrolę turim ir parduotuvėse – jeigu parduotuvė identifikuoja pažeistą pakuotę, ji registruoja ją nekokybiškų prekių registre. Tokių prekių lentynose neturėtų būti“, – teigė Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė U.Kačinskaitė.
Kokybės patikrą turi praeiti ne tik tai, ką įsigiję vėliau suvalgome – nuodugniai peržiūrimos ir į logistikos centrą atvežamos gėlės. Pastarųjų čia yra tiek skintų, tiek vazoninių. Vienu metu laikoma maždaug 550 gėlių transportavimo vienetų.
Vis dėlto lyginant su vaisiais ar daržovėmis, dėl kokybės neatitikimų nurašomų gėlių apimtys – kur kas mažesnės. Pagrindinis kriterijus – kad gėlės nebūtų supuvusios ar sušlapusios.
„Tikrinam spalviškumą, kad nebūtų užslėptų pažeidimų. Pavyzdžiui, jei prieš kovo 8 d. atvažiuoja didesnis kiekis tulpių, jose randam vielučių, kad galvytės nenulinktų – kokybės skyrius stabdo ir nepriima tų gėlių, kurios yra nekokybiškos“, – pridūrė U.Kačinskaitė.
Investicijos siekia 69 mln. Eur
Primename, kad šalia Lentvario įsikūręs logistikos centras pradėjo veikti dar praėjusių metų birželį.
Kaip anksčiau teigė „Maxima LT“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė, šis infrastruktūros projektas laikomas didžiausiu per daugiau nei 30 tinklo gyvavimo metų. Į projektą išvis investuota apie 69 mln. Eur.
Čia perkeltos visos šviežios prekės iš dviejų sandėlių ir dviejų prekybos tinklo partnerių, iki logistikos centro atidarymo teikusių tinklui logistikos paslaugas.