„Lietuvoje salmonelių kontrolė vykdoma nuolat, griežtai ir pagal aukščiausius ES standartus. Kiekviename gamybos etape, nuo lauko iki stalo, prižiūrimi visi procesai – nuo paukščių auginimo ir perdirbimo iki transportavimo. Užtikrinamas aukštas biosaugos lygis, rūpinamasi paukščių sveikatingumu ir nuolatos tikrinamos paukštidės bei visi galutinio produkto gamybos procesai“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Kontrolė – nuolatinė, ne atsitiktinė
Lietuvos paukštininkystės sektoriuje salmonelių kontrolė vykdoma keliais lygmenimis. Be to, kad patys augintojai ir gamintojai nuolat akredituotose laboratorijose atlieka maisto kokybės ir saugos tyrimus, paukštininkystės ūkius ir gamybos įmones reguliariai tikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai.
Patikrinimai apima visą grandinę – nuo biosaugos priemonių ūkiuose, gamybos procesų, higienos ir švaros, dokumentacijos bei atsekamumo iki galutinio produkto. Patikrinimų metu, pagal VMVT sudarytą mėginių ėmimo planą, mėginiai imami tiek iš auginimo vietų, tiek iš gamybos, atliekamas privalomas salmonelių valdymo monitoringas. Be to, mėginiai tyrimams reguliariai imami ir iš rinkos.
„Tai reiškia, kad kontrolė yra nuolatinė, o ne atsitiktinė“, – pabrėžia Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Vien per metus Lietuvos didieji gamintojai į akredituotas laboratorijas išsiunčia daugiau kaip 30 tūkst. šviežios ir šaldytos vištienos mėginių, siekdami ištirti, ar juose nėra salmonelių bakterijų. Tokia statistika rodo, kad be privalomų patikrinimų vykdoma ir itin griežta savikontrolė.
Neigia mitą dėl salmonelių „kelionės“ į prekybos centrus
Pasak asociacijos vadovo, klaidinga manyti, kad salmonelės nuolat gyvena gyvame paukštyje ir automatiškai su raumenimis patenka į parduotuves.
„Salmonelės aptinkamos daugiausia paukščių žarnyne, o ne raumenų audinyje. Tai reiškia, kad pačios mėsos viduje jų paprastai nebūna – užkratas gali atsirasti tik tuomet, jei nesilaikoma higienos ir sanitarijos reikalavimų skerdimo ir gamybos metu. ES ir Lietuvos biosaugos reikalavimai užtikrina, kad dar prieš skerdimą paukščiai būtų ištirti, o kontrolė vykdoma keliais etapais – ūkyje, skerdykloje ir gamyboje. Tokia sistema ženkliai sumažina riziką, kad užkrėsta mėsa pasiektų prekybos vietas“, – teigia G. Kauzonas.
Tiesa, net ir patikrinta mėsa gali tapti užkrato šaltiniu, jei ji netinkamai laikoma ar ruošiama namuose.
„Vartotojai turėtų laikytis higienos reikalavimų – žalią mėsą laikyti atskirai nuo kitų produktų, naudoti atskirus įrankius, kruopščiai termiškai apdoroti. Tik taip visi kartu – gamintojai, prekybininkai ir vartotojai – galime užtikrinti aukščiausią maisto saugos lygį“, – pabrėžia asociacijos vadovas.