Pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą atsirado po to, kai Klaipėdos apygardos teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl to, ar UAB „Barbora“ atstovai netrukdė profsąjungų veiklai. Dar 2024-ųjų pradžioje viename iš „Barboros“ padalinių veiklą pradėjus nepriklausomai darbuotojų organizacijai, darbdavio atstovai įsteigė savo profesinę sąjungą.
BK 177 straipsnis, kuriame įtvirtinta atsakomybė už trukdymą profesinės sąjungos veiklai, šiuo metu atsakomybę numato tik fiziniam asmeniui. Darbdavys, įgyvendindamas tokią nusikalstamą veiką per savo atstovus, išvengia baudžiamosios atsakomybės, jei yra juridinis asmuo. G1PS įsitikinimu, toks reguliavimas, kai atsakomybė tenka tik fiziniam asmeniui, pažeidžia profesinių sąjungų veiklos laisvę.
„Valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti, kad profesinės sąjungos veiktų laisvai ir nepriklausomai nuo darbdavio. Profesinių sąjungų laisvė apima ne tik kišimąsi į jau egzistuojančių profesinių sąjungų veiklą, bet ir laisvę įsteigti nepriklausomą profesinę sąjungą.
Vadinamoji „geltonoji“, darbdavio kontroliuojama profsąjunga, įsteigta tam, kad užkirstų kelią nepriklausomai darbuotojų organizacijai, yra vienas šiurkščiausių profsąjungų laisvės pažeidimų“, – pabrėžia G1PS teisininkė Emilija Švobaitė.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik laisvai susikūrusios ir nepriklausomai nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų veikiančios profsąjungos gali ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus.
Pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus.
Klaipėdos apygardos teismas nepaneigė, kad darbdavio atstovas įmonėje UAB „Barbora“ įsteigė fiktyvią darbuotojų organizaciją. Vis dėlto nutartyje nurodoma, kad darbdavio atstovo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų ultima ratio (kraštutinė) priemonė, o profesinė sąjunga turi teisę spręsti ginčą civiline tvarka.
G1PS prašo Konstitucinio Teismo ištirti ir tai, ar toks reguliavimas nepaneigia teisės į teisingą teismą, kadangi tais atvejais, kai profesinė sąjunga dar nėra įsteigta, o darbdavys savo veiksmais tyčia trukdo jai susikurti, toks teisių gynimo būdas nėra galimas.
Jei Konstitucinis Teismas priimtų prašymą, byla, remiantis Konstitucinio Teismo įstatymu, turėtų būti išnagrinėta per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
2019 m. įteisinus individualaus konstitucinio skundo institutą kiekvienas asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas bei nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.