Projektą įgyvendina kompleksiškai
Kone kiekvienas, apsilankęs Jonavoje, gali nesunkiai pastebėti, jog miestas gerokai pasikeitęs. Nors savo dydžiu neprilygsta didmiesčiams, Jonavos sukurta infrastruktūra išties palieka įspūdį.
„Matydami, kas vyksta kituose miestuose, kur automobiliai užkemša gatves, apsisprendėme populiarinti bevariklį transportą. Norime būti tvarus miestas, kur žmonės kuo dažniau juda be automobilių: paspirtukais, dviračiais, pėsčiomis, todėl darnaus judumo priemonių diegimas – vienas svarbiausių mūsų strateginių tikslų“, – komentavo vicemeras.
Jonavos rajono vicemeras P. Beišys pasidžiaugė visuomenės įvertinimu projekte „Europos burės“, mat būtent gyventojų balsai – įrodymas, jog pokyčiai matomi, einama teisingu keliu, o pradėtus darbus būtina tęsti.
Jonavos rajono savivaldybė, kaip ir dalis kitų, yra parengusi darnaus judumo planą, kurį nuosekliai įgyvendina. Plane numatytų kompleksinių priemonių diegimas finansuojamas ES lėšomis.
Pirmuoju etapu savivaldybė tobulino viešojo transporto sistemą: įrengė išmaniąsias švieslentes, įsigijo elektrinių autobusų, sukūrė reikalingą instrastruktūrą, kad kelionės viešuoju transportu taptų patrauklesnėmis ir patogesnėmis nei anksčiau.
Antruoju etapu investicijos buvo nukreiptos į bevariklio transporto infrastruktūros plėtrą – rekonstruojami ar įrengiami nauji pėsčiųjų ir dviračių takai.
Dalis suplanuotų darbų prasidės šių metų pabaigoje ir bus užbaigti iki 2027-ųjų, jiems skirta 11 mln. eurų ES lėšų. „Nedideliame mieste bus sukurtas didžiulis pokytis, miesto veidas pasikeis iš esmės“, – komentavo P. Beišys.
Gyventojai pastangas vertina
Kaip pastebi pašnekovas, dauguma gyventojų savivaldybės pastangas vertina teigiamai, situacija gerėja, o dviratis tampa ne tik laisvalaikio atributu, bet ir kasdiene transporto priemone keliaujant į darbą.
Lietuvoje ne pirmus metus sudaromas Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas, skirtas savivaldybių aplinkosaugos lyderystei įvertinti ir pamatuoti, stiprinti savivaldybių konkurencingumą, skatinti Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą. Jonava šiame reitinge – pirmajame dešimtuke, kas tik patvirtina, jog miestas – sveikas, žalias ir tvarus.
„Pokytis matomas jau dabar. Mieste daugėja važiuojančių dviračiais, paspirtukais ar vaikštančių pėsčiomis. Neabejoju, jog pokytis vyksta ir vyks dar sparčiau. Keliaujame po Europą, žinome į ką lygiuojamės, o pokyčiams reikia laiko. Su Olandijos kolegomis pasidaliję problemomis, išgirdome, jog visos šalys nuėjo tą patį kelią, o jų patirtis skatina nenuleisti rankų ir dirbti pasirinkta kryptimi“, – komentavo Jonavos rajono savivaldybės vicemeras.
Noriai vardija miesto privalumus
Pašnekovas sutinka, jog mažesniems miestams, norintiems pritraukti gyventojų, būtina ieškoti konkurencinių pranašumų. „Pasitelkę ES finansavimą, mes galime sukurti miestą, kuriame patogu gyventi, dirbti, auginti vaikus, leisti laisvalaikį, taupyti laiką. Manau, jog mažesni miestai gali sukurti greitesnį pokytį, aplinką, kuri paskatintų rinktis gyventi ir dirbti ne didmiesčiuose, bet būtent mažesniuose miestuose“, – kalbėjo P. Beišys.
Pastarąjį dešimtmetį Jonavos veidą keitė ne tik atnaujinama ar naujai įrengiama susisiekimo, bet ir laisvalaikiui bei fiziniam aktyvumui skirta infrastruktūra.
Jonava, anot P. Beišio, prisistato kaip sporto miestas, kuriame veikia baseinas, Jonavos miesto centrinis stadionas, sporto arena, universalus sporto maniežas, skirtas futbolui ir lengvajai atletikai.
Antra, Jonava – 7 minučių miestas: kompaktiškas miestas su puikiai išvystyta infrastruktūra, leidžiančia jį pervažiuoti vos per 7 minutes.
Kokie ES lėšomis finansuojami projektai įgyvendinami šiuo metu? Viename miesto daugiabučių mikrorajonų baigiamas įrengti parkas, tvarkomas Joninių tvenkinio vakarinis šlaitas, įrengiami pasivaikščiojimo takai.
Jonavos savivaldybė yra pasirengusi ne tik darnaus judumo, bet ir miesto žalinimo planą.
Šiemet jau 17-ąjį kartą gyventojai galėjo išrinkti geriausius ES fondų investicijų Lietuvoje projektus. Savo balsą buvo galima atiduoti iki rugpjūčio 10 dienos, tuomet savo žodį tars komisija.
Dalyviai varžosi ir bus apdovanoti septyniose kategorijose
● Už investicijas į inovatyvius sprendimus. Šiuo apdovanojimu atkreipiamas dėmesys į įmones, kurios savo veikloje diegia naujas technologijas, investuoja į procesus ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą.
● Už investicijas į darnią aplinką. Kategorijoje vertinami gyvenimo kokybę gerinantys ir aplinką bei energiją tausojantys sprendimai. Nominacija skirta projektams, kuriuose ES investicijos kreipiamos į viešosios aplinkos gražinimą, infrastruktūros atnaujinimą, taip pat už atsinaujinančios energetikos sprendimus bei pritaikymą šiuolaikinių žmonių poreikiams. Ypač laukiama projektų, kurie jau dabar prisideda prie „Europos Žaliojo kurso“ idėjos.
● Už investicijas į šiuolaikinę mokyklą. Vertinami projektai, kurių metu buvo kuriamos naujos ugdymo proceso priemonės, diegiamos šiuolaikinės nuotolinio mokymo sistemos, į mokomuosius dalykus integruojamos STEAM veiklos. Taip pat ir visi kūrybiškumą mokykloje skatinantys sprendimai.
● Už investicijas į šiuolaikinę mediciną. Į apdovanojimą pretenduoja projektai, kurie pasiūlė tobulesnius technologinius sprendimus medicinai, kompleksines sveikatos priežiūros paslaugas šeimoms bei visuomenei.
● Už investicijas į žmogų. Nominuojami projektai, kurie ES investicijas tikslingai ir efektyviai panaudojo socialinėms iniciatyvoms kurti. Viskam, kas didina žmogaus galimybių įvairovę ir gerina jo gyvenimo kokybę.
● Už investicijas į bendruomeniškumą. Nominacija – skirta projektams, kurie sėkmingai didino gyventojų tarpusavio komunikaciją, įtraukė bendruomenės narius į bendrų tikslų siekimą ir aktyvų socialinį gyvenimą.
● Už investicijas į inovacijas versle. Šiai nominacijai ieškoma netradicinių smulkaus verslo projektų, kurie kuria rinkoje dar nematytus produktus, prekės ženklus ar paslaugas.