VMVT: daugėja ne atvejų, o informacijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gyventojus ramina – sako, kad pranešimų apie nesaugią produkciją Lietuvoje šiemet nedaugėjo.
„2024 m. iš viso tokių paskelbtų pranešimų buvo 333, šiemet – 159. Iš jų dėl nesaugios vištienos 2024 m. paskelbti 47 pranešimai, šiemet – 30“, – štai taip buvo rašoma praėjusią savaitę tarnybos žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Kaip aiškino tarnyba, priešingas įspūdis galėjo susidaryti dėl to, kad informacija apie nesaugią produkciją tapo labiau matoma – esą dėl technologinio patobulinimo pranešimai apie nesaugų maistą ir pašarus paskelbiami operatyviau, tad ir VMVT internetinėje svetainėje esanti informacinė švieslentė atsinaujina kur kas intensyviau.
„Siekiame, kad pasitikrinti šią švieslentę ir ryte, ir vakare taptų kasdieniu kiekvieno mūsų šalies gyventojo įpročiu.
Tai ne tik padės vartotojui įvertinti turimų produktų saugą, tačiau, įsigijus tokį produktą, nedelsiant susigrąžinti sumokėtus pinigus iš prekybininko“, – teigė VMVT Priežiūros departamento vyr. specialistė Karolina Taraškevičienė.
Vis tik tarnyba sutinka, kad pranešimų apie užkrėstą vištieną fiksuojama daugiau nei kitos rūšies mėsos. Kodėl?
K.Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad tai – viena daugiausia rinkoje aptinkamų mėsos rūšių. Dėl šios priežasties, specialistės teigimu, vištiena ne tik dažniau patikrinama, bet išauga ir pranešimų skaičius.
Jei žinotų apie kiekvieną atvejį, žmonės pasimestų
„Nėra, ko slėpti, kad vištienoje yra gana didelė tikimybė surasti salmonella bakteriją“, – štai taip naujienų portalui Lrytas teigė prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis.
Tiesa, jis patikslino, kad didele tikimybe laiko tris atvejus iš 100.
„Man labai keistas požiūris, kai mums iš fermų atveža užkrėstą produkciją, o po to prekybos tinklas pasidaro kaltas. Jei mes priėmimo metu tą mėsą galėtume patikrinti, tada aš sutikčiau su tuo, kad galime užkardyti patekimą į parduotuvę“, – taip pat pridūrė jis.
Apie užkrėstos mėsos atvejus, D.Dundulio teigimu, klientai yra informuojami parduotuvėse iškabinamais pranešimais.
Tačiau pokalbio metu pašnekovas leido suprasti, kad apie kiekvieną atvejį klientai nesužino, mat, jo manymu, Lietuvoje kiekvieną savaitę fiksuojama po keletą aptariama bakterija užkrėstos mėsos atvejų – jei apie juos visus būtų skelbiama viešai, žmonės, kaip sakė D.Dundulis, pasimestų.
Pagrindine problema jis laiko tai, kad nuo mėginio paėmimo iki tol, kol paaiškėja tyrimo rezultatai, praeina maždaug dvi savaitės. O pačios vištienos galiojimo laikas – kur kas trumpesnis.
„Nuo keturių iki aštuonių dienų, priklausomai nuo to, kaip ji apdorota. Kai sužinome atsakymą, ta mėsa rinkoje nebeegzistuoja. Jos galiojimas būna pasibaigęs, tai aš nenorėčiau tikėti, kad kas nors šaldytuvuose laiko pasibaigusio galiojimo produktus ir juos naudoja“, – sakė pašnekovas.
O užkrėstos mėsos, „Norfos“ įkūrėjo teigimu, galima rasti kone pas kiekvieną tiekėją – nepriklausomai nuo to, ar jis yra iš Lietuvos, ar užsienio.
Tiesa, jis pripažino, kad dėl padidėjusios rizikos iki vasaros pabaigos prekybos tinklas yra atsisakęs vieno tiekėjo vištienos. Koks tai tiekėjas – D.Dundulis nenorėjo įvardyti.
„Vasarą, kaip taisyklė, ta problema padidėja. Rudenį planuojam vėl pirkti, nes iš tikrųjų jų produkcija – viena iš pigiausių“, – teigė jis.
D.Dundulis mano, kad ir patys žmonės turėtų atsakingai apdoroti įsigytą mėsą ir saugotis šioje mėsoje aptinkamos salmonella bakterijos.
„Dešimtimis metų ta problema egzistuoja. Aš pats vartoju vištieną, tik puikiai žinau, kad raudonos vištienos valgyti negalima – tas produktas turi pasiekti 60 laipsnių temperatūrą, o geriau ir 70 laipsnių“, – aiškino jis.
Ieško, kuo pakeisti lenkišką vištieną
Tuo metu prekybos tinklo „Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius teigė, kad nesaugios vartoti paukštienos produkcijos šiuo metu padaugėjo iš Lenkijos.
Atsižvelgiant į tai nuspręsta pakeisti šį tiekėją – dėl lenkiškos paukštienos užkeitimo prekybos tinklas šiuo metu bendrauja su vietinės rinkos tiekėjais.
„Nesaugių produktų valdyme vadovaujamės VMVT direktoriaus įsakymu. Užtikriname, kad klientai visuomet būtų informuoti, jei mūsų prekybos tinkle įsigijo nesaugių produktų – nedelsiant reaguojame, visose parduotuvėse iškart iškabiname informacinius plakatus ir priimame prekes atgal“, – pridūrė T.Atraškevičius.
Skaičiuojama, kad liepos mėnesį „Maxima“ fiksavo 14 atvejų dėl salmonele užkrėstos vištienos.
Nesaugios produkcijos mažėjo arba nerado visai
Aiškėja, kad situacija prekybos tinkluose yra skirtinga. Štai „Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė sako, kad pastaruosius kelis mėnesius tinkle nebuvo aptikta netinkamos kokybės vištienos.
„Jei iš VMVT gauname informaciją arba patys atliekame kontrolės tyrimus, apie netinkamos kokybės prekę iškart informuojame parduotuves, kad prekės būtų išimtos iš lentynų, o pirkėjai – informuoti“, – komentavo G.Kitovė.
O prekybos tinklo „Rimi“ atstovai sako, kad tokių atvejų skaičius, lyginant su 2024 m., neaugo.
„Kiekvieną kartą gavę tyrimų protokolą su patvirtinta informacija apie nustatytą salmonelę, nedelsdami informuojame tiek VMVT, tiek savo klientus, laikydamiesi visų teisės aktuose numatytų procedūrų“, – buvo teigiama Lrytui atsiųstame komentare.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ Kokybės atitikties ir užtikrinimo vadovas Karolis Lebednikas skaičiavo, kad per kelerius metus pranešimų apie nesaugius produktus skaičius parduotuvėse netgi mažėjo.
„Tai lemia vis didesnis dėmesys produktų kokybei gamybos ir transportavimo etapuose, taip pat glaudus bendradarbiavimas su tiekėjais.
Visi privačių prekės ženklų produktų „Lidl“ parduotuvėms gamintojai yra sertifikuoti pagal IFS BRC standartus (aut. past. – tarptautiniai maisto saugos ir kokybės vadybos standartai), prekių kokybę gamybos vietose reguliariai tiria akredituotos laboratorijos ir audituoja sertifikuoti ekspertai“, – aiškino K.Lebednikas.
Identifikavus maisto produktų kokybės neatitikimus, jo teigimu, apie tai yra informuojamas gamintojas, situaciją prašoma ištirti. Informacija taip pat perduodama VMVT.