Ketvirtadienį, rugpjūčio 21 d., Vilniaus oro uoste pristatyti aviacijos saugumo patikros pokyčiai. Pastarieji susiję su liepos pabaigoje Europos Komisijos (EK) panaikintu reikalavimu oro uostuose gabenti skysčius ne didesniuose nei 100 ml talpos indeliuose.
Šis sprendimas lems, kad keliauti iš Vilniaus ir Kauno oro uostų bus paprasčiau ir greičiau.
Jau kurį laiką minimuose oro uostuose atliekant aviacijos saugumo patikrą keliautojams iš bagažo nereikia išimti elektronikos prietaisų. Vis tik skysčių ribojimai išliko – pagal iki šiol galiojančią tvarką, skysčius galima gabenti tarose iki 100 ml, jas supakuojant į specialų plastikinį maišelį, o bendra visų maišelyje esančių skysčių talpa negali viršyti 1 l.
Plastikinį maišelį oro uostuose atliekamos saugumo patikros metu keliautojai turi išimti iš bagažo.
Tačiau jau nuo penktadienio, rugpjūčio 22 d., patikros metu skysčių išimti nebereikės – jie galės likti bagaže. Nebereikės naudoti ir specialių plastikinių maišelių, o vienos taros maksimali leidžiama talpa sieks iki 2 l. Tara, kurioje talpinamas skystis, gali būti tiek plastikinė, tiek metalinė, tiek stiklinė.
Kitaip tariant, saugumo patikros metu keleiviams reikės tik padėti savo bagažą į tam skirtą dėžutę ir nusirengti viršutinius drabužius.
Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo skyriaus vadovas Jonas Kliukas atkreipė dėmesį, kad dėl naujos tvarkos patikros metu turėtų sumažėti keleivių eilės. Tiesa, pokyčiai pasijus ne tik keliaujančių patirčiai, bet ir užtikrinant didesnį saugumą.
„Kosmetika, įvairūs kremai, vanduo ir kiti skysčiai – iki 2 l taroje. Juos tikrins sertifikuota įranga, galinti aptikti tam tikrus draudžiamus daiktus.
Skysčių, kurie yra traktuojami kaip degūs skysčiai, tai yra, kas viršija 70 laipsnių, ribojimas lieka ir jų gabenti nebus galima. Lygiai taip pat, kaip ir su dažnai pas keleivius aptinkamais dujų balionėliais – jie vis tiek lieka draudžiami daiktai, nes su jais galima padaryti žalą kitiems keleiviams“, – pokyčiams pristatyti surengtoje spaudos konferencijoje teigė jis.
Vilniaus ir Kauno uostuose saugumo patikros procedūroms naudojami naujausios kartos kompiuterinės tomografijos skeneriai. Įranga suteikia galimybę elektroniką, skysčius bei visus kitus lagaminuose, krepšiuose ar kuprinėse esančius daiktus analizuoti trimatėje erdvėje jų neištraukiant.
Nors bendras skysčių kiekis vienam keleiviui nėra ribojamas, J.Kliukas pastebėjo, kad vertėtų atsižvelgti į aviakompanijų keliamus svorio reikalavimus.
„Jei prisidėsime labai daug, yra tikimybė, kad vis tiek negalėsime gabenti“, – pridūrė Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo skyriaus vadovas.
Tiesa, kadangi skirtingų šalių oro uostuose taikomos nevienodos taisyklės, siekiant išvengti nesklandumų, keleiviams prieš skrydį patariama pasidomėti, kokia tvarka galioja oro uoste, per kurį bus grįžtama atgal į Lietuvą.
Taip pat aiškėja, kad Vilniaus ir Kauno oro uostai – kol kas tik vieni iš nedaugelio, galintys keleiviams užtikrinti supaprastintą saugumo patikrą.
„Džiaugiamės oro uostų technologiniais sprendimais ir tuo, kad vieni pirmųjų Europoje įdiegėme šią galimybę“, – vykusioje spaudos konferencijoje taip pat sakė susisiekimo viceministras Jūras Taminskas.
Tuo metu Palangos oro uosto lankytojams šių pokyčių dar teks palaukti. Anot J.Taminsko, minimame oro uoste šiuo metu nėra galimybės įdiegti technologinių sprendimų, kurie leistų bagažo patikrą atlikti paprastesniu būdu. Tačiau ateityje numatoma šiuos pokyčius pritaikyti.
