Meteorologai primena, kad mūsų šalyje buvo ir šaltesnių bei lietingesnių vasarų. Pastaraisiais metais prie kaitros įpratusius lietuvius orai vis tiek stebina.
Orų vertinimai labai asmeniški. Vieni keiksnoja lietuviškas vasaras ir piktinasi per aukštomis kainomis Palangoje, kai net mažiau išleidus Turkijoje galima mėgautis nuolatine saule ir viešbučiais su „viskas įskaičiuota“, kiti baisisi 40 laipsnių karščiais Pietų Europoje ir teigia, kad jiems labiau patinka Lietuvos vėsa.
Iš tiesų šią vasarą klimatas labai kontrastingas. Net įprastai vėsias Šiaurės šalis, Skandinaviją užplūdo po kelias savaites trunkanti didžiulė kaitra, o ir nedidelėje Lietuvoje liūtys pasiskirstė netolygiai – kai vienur švietė saulė, kitur pasėlius plakė kruša.
Be abejo, orai smarkiai atsiliepia žemės ūkio, turizmo sektoriams, o poveikis jiems, skirtingai nei asmeninei savijautai, gali būti vertinamas objektyviau.
Žemės ūkio ministerija dėl liūčių pasiūlė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Tai Vyriausybė jau padarė.
Rokiškio, Kaišiadorių, Akmenės ir Kėdainių rajonai ją paskelbė savivaldybės lygiu.
Dar gegužę Vyriausybė paskelbė nacionalinę ekstremaliąją situaciją dėl uogų ir ankstyvųjų daržovių derliui stipriai pakenkusių pavasarinių šalnų.
Nustatyta, kad dėl vasaros liūčių dalis pasėlių sunaikinta. Žūva javų derlius, pievos tapo neįvažiuojamos, pūva bulvės, kitos daržovės.
Panašios klimato sukeltos bėdos ir Latvijoje.
Kaimynų daržovių, uogų ir sodų ūkiams irgi pakenkė pavasariniai šalčiai, o gausūs lietūs ir potvyniai padarė daug žalos pasėliams ir šioje šalyje taip pat girdimi nuolatiniai raginimai skelbti ekstremaliąją situaciją. Prognozuojama, kad dėl to brangs iš latviškų produktų gaminamas maistas.
Bet kitur derlius šįmet itin gausus. Bendrojoje ES rinkoje tai vienoms šalims leidžia įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitas. Pavyzdžiui, Nyderlandų aviečių augintojai nežino, kur dėti savo gausų derlių, nes ES rinką užtvindė gausybė anksčiau prisirpusių ir dėl žemesnių darbo jėgos sąnaudų pigesnių Ispanijos ir Maroko uogų.
Nedidelę teritoriją užimančioje Lietuvoje šįmet klimatinės sąlygos irgi labai nevienodos.
Baiminamasi ir pasaulinės konkurencijos, nes laukiama, kad šįmet grūdų bus daugiau nei pernai.
Dėl to gali kristi kainos, o ir atpigęs doleris, kuriuo atsiskaitoma tarptautinėse rinkose, brangina ES produkciją Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje, kur Lietuvos ūkininkai eksportuoja daug savo produkcijos.
Kita vertus, žemės ūkis – ypač rizikinga verslo šaka, sėkmę lemia daugybė veiksnių, tarp jų ir gebėjimas įvertinti derlingumo ir kainų svyravimus, laviruoti sėjomaina ir kitokiais būdais amortizuoti klimato ar pasaulinių rinkų nuosmukio daromą žalą.
Kad ir ne taip stipriai, klimatas veikia ir turizmo verslą, ypač kurortus. Vasara dar nesibaigė, šių metų duomenys nėra surinkti, bet jau pernai į Lietuvą atvyko 1 proc. mažiau užsienio turistų nei užpernai, o palyginti su sėkmingiausiais 2019 metais, jų sumažėjo netgi 17 procentų.
Tiesa, nors užsieniečių šiek tiek mažiau, jų išlaidos mūsų šalyje beveik nepakito.
Pernai 1 proc. sumažėjus užsienio turistų jie išleido Lietuvoje 1 proc. daugiau pinigų, o net ir lyginant su 2019 m. – vos 1 proc. mažiau, nepaisant nuo to laiko gerokai smukusio jų skaičiaus.
Tam įtakos turi kylančios kainos. Ekspertai tvirtina, kad Lietuva jau seniai nėra pigaus turizmo šalis ir turėtų orientuotis į aukštesnės kokybės paslaugas, tenkinti pasiturinčių, visą pasaulį išmaišiusių turistų individualius poreikius.
Šitokio tipo turizmą smarkiai veikia geopolitinė padėtis, bet jis mažiau priklausomas nuo orų. Vis dėlto šiais metais Lietuvos kurortai jaučia tiek pasaulinių konfliktų poveikį, tiek lietingos ir vėsios vasaros pasekmes.
Antai Druskininkuose skundžiamasi, kad sumažėjo šį kurortą pamėgusių iš buvusios Sovietų Sąjungos emigravusių ir Izraelyje įsikūrusių žydų, kurie čia pailsi nuo didžiulės kaitros savo šalyje, o ir kainos jiems neatrodo aukštos. Akivaizdu, kad karas Viduriniuose Rytuose sumažino lėktuvų reisų į Lietuvą skaičių, dalis žmonių išvis bijo skristi.
Kalbama, kad Lietuvoje gausiai poilsiavusių lenkų sumažėjo ir dėl sparčiai pačioje Lenkijoje plėtojamų kurortų ir SPA paslaugų, Palangą pamėgusius latvius gal labiau atbaidė vėsūs ir lietingi orai.
Vienaip ar kitaip, pasaulis įžengė į tokį laikotarpį, kai klimatas gali iškrėsti ne visuomet malonių staigmenų, o geopolitiniai nemalonumai turbūt dar sunkiau prognozuojami nei orai.
Lietuviams teks išmokti gyventi, kai ramios ateities niekas negarantuoja.