„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad, nepaisant šiek tiek geresnių pastarųjų mėnesių tendencijų, perspektyvos vis dar išlieka miglotos ir perspėja – didėjanti importo muitų įtaka dar tik priešakyje.
Ateinančių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos beveik procentiniu punktu, tačiau dėl to labai džiūgauti nereikėtų – rezultatas tikėtina bus trumpalaikis, o infliacijos tikimybė tik dar labiau išaugs.
Ramybės iliuzija
„Šią vasarą stebėjome perrašomas nusistovėjusias pasaulinės prekybos taisykles, džiaugsmingai pasirašomus naujus susitarimus, vis naujas aukštumas pasiekiančias JAV akcijų rinkas bei vis dar augančias didžiausias pasaulio ekonomikas. Tai net paskatino Baltųjų Rūmų prekybos patarėją Peter Navarro išsakyti mintį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, už savo nuopelnus restruktūrizuojant pasaulinius prekybos srautus, nusipelno ekonomikos Nobelio premijos. Labai tikėtina, jog rudenėjant ekonominė realybė pasirodys gerokai vėsesnė ir galvoti teks ne apie premijas“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
JAV muitai – didžiausi nuo 1930-ųjų, tad per metus gali siekti iki 300mlrd. dolerių. Vis dėl to, šios šalies ekonomikos augimas jau išsikvepia, o pasiekimai, anot N.Mačiulio, yra trapūs ir trumpalaikiai.
Darbo vietų skaičius JAV mažėja – tikėtina, kad tai tęsis ir toliau, o antrinė būsto rinka yra įšalusi, būstas gyventojams nėra įperkamas.
„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, dėl pritaikytų importo muitų šiemet JAV ekonomikos augimas bus daugiau nei procentiniu punktu lėtesnis nei pernai, o infliacija vėl įsibėgės. Tuo pat metu kainos vėl kils sparčiau. Prognozuojama, kad ši padėtis – lėtas ekonomikos augimas ir spartus kainų augimas (stagfliacija) – išliks ir kitais metais.
Šią savaitę tikimasi sulaukti naujų tarifų įvedimo importuojamiems puslaidinininkiams ir kai kurioms kitoms pramonės prekėms.
„Vidutinis JAV importo tarifas nuo 2,4 proc. pernai padidėjo iki maždaug 18 procentų šiemet. Sunku – gal net naivu – tikėtis, kad 8 kartus padidėję importo muitai nesukels jokių neigiamų pasekmių. Kol kas JAV ekonomikos augimas šiek tiek viršijo lūkesčius, bet beveik pusę to augimo lėmė kelių didžiųjų technologijų įmonių investicijos į duomenų centrus ir dirbtinio intelekto vystymo technologijas. Kitų sektorių investicijos mažėjo, vartojimo augimas išsikvepia, o nekilnojamojo turto sektorius jau yra ant recesijos slenksčio. Šios neigiamos ekonominės tendencijos artimiausią pusmetį dar labiau išryškės. Gera naujiena – JAV iždas iš importo muitų per mėnesį dabar gauna apie 30 milijardų JAV dolerių pajamų. Blogesnė žinia – visa ši mokestinė našta krito ant JAV įmonių ir gyventojų pečių“, – teigia N. Mačiulis.
Šioje Atlanto pusėje ekonomistai mato šviesesnes perspektyvas – euro zonos BVP augimas ir šiemet, ir kitais metais turėtų siekti 1,2 procento, bei dar paspartės 2027 metais. Vis dėl to, nors eksportas ir pasaulinė prekyba, tikėtina, bus lėtesnė, šį poveikį turėtų atsverti atsigaujantis gyventojų vartojimas ir augančios investicijos į gynybą bei infrastruktūrą.
Tikėtina, kad eksportas į JAV arba sumažės, arba nebeaugs išvis, pastebi ekonomistas. Ne mažesnė problema ES yra didėjanti konkurencija pačioje sąjungos viduje. Kinija taip pat savaip išnaudoja situaciją – negalėdama eksportuoti prekių į JAV prekes nukreipia į ES, o tai taip pat didina vidinį konkurencingumą, sako N.Mačiulis.
„Euro zonoje infliacija sumažėjo iki 2 procentų ir toliau mažės – tam teigiamos įtakos turės ir stipresnis euras, ir mažesnės importo kainos iš Kinijos bei kitų Pietryčių Azijos šalių. Tai reiškia, kad konkurencija vidaus rinkoje aštrės, o pramonės spurtas išlieka mažai tikėtinas. Matydamas mažėjančią infliaciją ir besitęsiančias pramonės problemas, Europos centrinis bankas bazines palūkanų normas turėtų sumažinti dar du kartus – nors rinkos to kol kas nesitiki, kitų metų pradžioje bazinės palūkanos turėtų nukristi iki 1,5 procento“, – prognozuoja N.Mačiulis.
Vartojimas, būsto rinka atsigauna ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Taip pat, pastebimas viešojo sektoriaus investicijų augimas, kaip ir atlyginimų, pastebi N.Mačiulis.
Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas jau sumažino iki 1,5 proc., tačiau didesnio nuosmukio rinkose jau nebesitikima, teigia ekonomistas. Anot jo, toks augimas iš dalies vis dar yra nulemtas pandeminio laikotarpio.
Lietuvos ekonomika – šaltos pėdos, karštos galvos
„Swedbank“ ekonomistai didina kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozę 0,9 procentinio punkto iki 3,2 proc. Jie taip pat prognozuoja, kad Estijos ir Latvijos ekonomikų augimas ir šiemet, ir kitais metais vis dar gerokai atsiliks nuo Lietuvos.
„Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išlieka vienas sparčiausių visame regione, tačiau jau matome akivaizdžius pramonės silpnėjimo ženklus. Kitais metais importo muitai ir silpnėsianti pasaulinė prekyba sumažins Lietuvos ekonomikos augimą beveik puse procentinio punkto. Tačiau sprendimas liberalizuoti ateities pensijoms skirtų pinigų panaudojimą tuo pačiu metu sukelia ir ekonomikos perkaitimo riziką. Matysime sparčiau augantį vartojimą, tačiau mažiau džiugi pasekmė bus ir didesnė infliacija. Kai per trumpą laikotarpį išleidžiami du dešimtmečius kaupti pinigai, tai turi įtakos ne tik ekonomikos, bet ir kainų augimui“, – mano N. Mačiulis.
Kitų metų Lietuvos infliacijos prognozė didinama daugiau nei procentiniu punktu, iki 3,5 procento. Taip pat prognozuojama, kad atlyginimų augimas lėtės iki 8 proc. kitais metais ir 6,5 procento 2027-aisias.
Didžiausią augimą kitąmet tikėtina paskatins II pakopos pensijų fondo reforma, sako ekonomistas. Anot jo, Estijos pavyzdys rodo, kad trečdalis gyventojų atsiėmę pinigus juos skirtų vartojimui, 15 proc būstui, 55 proc savarankiškoms investicijoms.
Taip pat, svarbu tai, kad ne visus pinigus bus galima pasiimti, perspėja N.Mačiulis – apie trečdalis visos sumos vis dėl to sugrįžtų į Sodrą.
„Jau 2027-aisias tikėtina penkmetį besitęsusio Lietuvos ekonomikos išskirtinumo pabaiga – augimas bus lėčiausias, o kainų augimas didžiausias tarp Baltijos šalių. Vartojimo ir kainų svyravimai bus mažesni, jei net ir nusprendę nekaupti antrosios pakopos pensijų fonduose, gyventojai pinigus išleistų ne trumpalaikiams poreikiams, o investuotų“, – teigia N. Mačiulis.
Mažmeninė prekyba atsigauna, anot ekonomisto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai rodikliai išaugo 18 proc. O tai sąsajų turi ir su šiuo metu sparčiai augančia nekilnojamo turto paklausa.
Būsto rinka – perkaitimo link
Šiuo metu, kaip teigia ekonomistas, jau galima pastebėti būsto rinkos perkaitimo užuominas. „Sandorių skaičius yra labai išaugęs ir pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2021-ųjų metų“, – sako jis. Kainos šiuo metu sparčiai kyla, tačiau atlyginimai, nors ir didėja – skirtumas netrukus bus gana ryškus, todėl nors būsto rinka ir toliau klestės ateityje, įperkamumas sumažės. Todėl, anot N.Mačiulio, tikėtina, kad vidutines pajamas gaunanti šeima galės įpirkti mažesnį būstą.
Atlyginimai, spėjama nebeaugs taip sparčiai. Privačiame sekotriuje darbo užmokestis didėjo 6,5 proc, o kai kuriose IT sektoriuose tik 3,5 proc. Tuo pačiu, anot ekonomisto, socialinės išmokos taip pat tikėtina nebekils.
Imti paskolas – nevengiama
Vis dėl to, kaip pastebi ekonomistas, verslo paskolų portfelis auga, taip spartėja ir privataus sektoriaus augimas. Pagal paskolų portfelio augimą šiuo metu yra pirmoje vietoje ES. Gyventojų lūkesčių dėl ateities vertinimas išlieka aukštas – ES esame pirmame penketuke. „Kol kas nėra didelės dramos“, – sako N.Mačiulis.
Reemigracija tikėtina gali viršyti visus iki šiol pasiektus rodiklius. Imigrantai taip pat sudaro tam tikrą dalį, tačiau, anot N.Mačiulio problema yra ta, kad šią dalį sudaro nekvalifikuoti darbuotojai, todėl augimas ekonomine prasme nėra itin didelis.
„Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad dėl JAV importo muitų ir didesnės konkurencijos ES rinkoje Lietuvos eksporto augimas kitais metais bus lėčiausias per pastaruosius 15 metų, o valdžios sektoriaus biudžeto deficitas artimiausius du metus nemažės ir sieks apie 3 proc. BVP.