Jau nuo 2026-ųjų prisitaikant prie mokestinių pokyčių, darbdaviams teks spręsti – ar verta išlaikyti dabartinius draudimo paketus, ar mažinti jų apimtį. Vieni pasirinks investuoti daugiau ir nieko nekeis. Kiti taupys, atsisakydami kai kurių paslaugų: dažniausiai odontologijos ar sveikatinimo priedų, paliekant tik bazinę – ambulatorinę – draudimo dalį.
Ar tai tragedija? Nebūtinai. Tokiu būdu artėjame prie Vakarų Europoje įprasto modelio, kur niekas nesitiki, kad darbdavys apmokės papildus ar dantų balinimą. Ten sveikatos draudimas pirmiausia suprantamas kaip pagalba ligos atveju ir apsauga nuo rimtų išlaidų, susijusių su sveikata, o ne kaip papildomas krepšelis įvairioms sveikatingumo paslaugoms ar prekėms. Gal kalbėdami apie papildomą sveikatos draudimą Lietuvoje tiesiog buvome pernelyg įpratę prie „viskas įskaičiuota“ modelio?
Asmeninis pasirinkimas – labiausiai mėgstamas
Sveikatos draudimo brangimas gali tapti iššūkiu, bet gali ir išlaisvinti mus iš siauro požiūrio į naudų sistemą. Reikėtų nepamiršti fakto, jog sveikatos draudimas – toli gražu nėra vienintelė nauda, kuria darbdavys gali džiuginti savo darbuotojus. Jei organizacijos mažins vienos siūlomos naudos apimtį, alternatyviai jos gali pasiūlyti kitus sprendimus. Tačiau čia svarbiausia – lankstumas.
Iki šiol tik penktadalis įmonių leisdavo darbuotojams patiems pasirinkti, kokią papildomą naudą jie nori gauti. Visgi, ši praktika sparčiai populiarėja. Tai ypač aktualu jaunesniems darbuotojams, kuriems labiau rūpi papildomos atostogų dienos, papildomas mokymosi biudžetas ar darbo iš namų galimybė nei papildomas sveikatos draudimas, kurio naudą jie nebūtinai vertina dėl savo amžiaus ar geros sveikatos būklės.
Darbuotojai itin palankiai vertina galimybę rinktis – tai reiškia, kad darbdavys į juos žvelgia individualiai ir mato kiekvieno asmeninius poreikius.
Naudingi sprendimai ir darbdaviui, ir valstybei
Diskusija apie papildomą sveikatos draudimą – ne tik darbdavių rūpestis. Tai klausimas apie mūsų, kaip valstybės, prioritetus. Šiandien Lietuva nebėra uždara darbo rinka – konkuruojame dėl talentų su visa Europa. Ir kai kaimynai taiko įvairias lengvatas, nukreiptas į konkretų tikslą, mums taip pat reikėtų mąstyti plačiau.
Estijoje sėkmingai veikia lengvata, leidžianti kompensuoti sporto ir sveikatingumo išlaidas – tai ilgainiui mažina sveikatos sistemos apkrovą. Latvija skatina darbdavius padedančius darbuotojams padengti sveikatos apsaugos bei maitinimo darbe kaštus. Alternatyviai, galima žvalgytis ir į kitas lengvatas: pavyzdžiui, darbdavio apmokamam viešajam transportui ar kitam tvaraus judėjimo būdui, skatinant žalesnį rytojų ir mažinant taršą. Tokie sprendimai atsiperka ne tik darbdaviui, bet ir visai valstybei.
Todėl klausimas apie sveikatos draudimą iš tiesų yra platesnis – jis yra apie tai, kokią darbuotojų gerovės viziją pasirinksime kaip šalis.
Ateities vizija darbuotojų gerovei
Mokesčių pokyčiai nekeičia fakto, kad sveikatos draudimas išliks viena svarbiausių naudų Lietuvoje. Tačiau jie pakeis jo turinį – darbdaviams teks rinktis tarp didesnių kaštų ir lankstesnių alternatyvų.
Ir būtent čia slypi galimybė. Sveikatos draudimo reforma gali tapti impulsu kurti brandesnę naudų kultūrą, kurioje darbuotojų gerovė suprantama plačiau nei viena konkreti priemonė. Įmonės, kurios pirmos tai supranta, tampa patraukliausiomis darbovietėmis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje talentų rinkoje. Jos parodys, kad darbuotojų gerovę suvokia kaip investiciją į motyvaciją, produktyvumą ir lojalumą.
Mokesčių pokyčiai yra tik signalas. Tikroji dilema – ar suvoksime, kad darbuotojų gerovė nėra vieno naudų produkto klausimas. Ar žengsime link brandžios sistemos, kurioje platesnė gerovės ekosistema yra prioritetas galvojant apie žmones savo organizacijoje ir valstybėje? Ar suteiksime darbuotojams galimybę rinktis ir atliepsim kiekvieno poreikius? Geriausias laikas keisti pasenusį, kolektyvinį požiūrį yra dabar.