Tačiau antradienį surengtame kompanijos vadovų susitikime su Lietuvos žiniasklaida kalbėta ne tik apie pridėtinę vertę šalies ekonomikai, bet ir grėsmes investicijų ateičiai.
Klaipėdoje veikia viena iš paskutiniųjų cigarečių gamyklų Europoje. Kita – Portugalijoje. Kompanija teigia, jog kyla gamyklos ateities klausimas.
Sprendimo metas
2016 metais tarptautinė kompanija paskelbė revoliucinę idėją – atsisakyti cigarečių gamybos ir pereiti prie mokslu pagrįstos, mažiau žalingos vartotojams bedūmių alternatyvų produkcijos. Pirmiausia, kaitinamojo tabako.
„Šiuo metu esame galimybių kryžkelėje. Scenarijai tėra du – daugiau nei tris dešimtmečius uostamiestyje cigaretes gaminantis fabrikas bus uždarytas, arba konvertuotas į inovatyvią produkciją. Mano tikslas padaryti viską, kad mūsų regionui toks svarbus ekonominis vienetas toliau sėkmingai vystytų veiklą. Tiek aš, tiek visa mūsų komanda daro viską, kad taip ir būtų. Tačiau mūsų pastangų nepakanka“, – antradienį žurnalistams teigė „Philip Morris Baltic“ vadovas Yigit Dizdaer.
Susitikimo metu pristatyta šalies aukštųjų mokyklų ekspertų parengta studija, kuri atskleidė, jog ekonominis įmonės veiklos poveikis šalyje vien 2023 metais sudarė 1,47 % Lietuvos BVP, arba 864,2 mln. eurų.
Uostamiestyje šiuo metu veikia antra pagal dydį JAV gamykla Baltijos šalyse ir trečia didžiausia kompanijos gamykla visame pasaulyje. Vien uostamiesčio regione dirba 585 darbuotojai, 98,5 proc. visos produkcijos kompanija eksportuoja į 60 pasaulio šalių.
Per savo veikimo laiką laiką kompanija čia spėjo investuoti beveik pusę milijardo eurų ir sumokėti daugiau nei 4 mlrd. eurų mokesčių.
Mokslui teikia prioritetą
Lietuvoje viešėjusi korporacijos viceprezidentė pasauliniam moksliniam bendradarbiavimui, epiodemiologė dr. Gizelle Baker susitikime pabrėžė, kad savo žingsnius pirmiausia grindžia mokslo pasiekimais.
„Mokslinius tyrimus mūsų kompanijoje atlieka daugiau nei 1400 mūsų specialistų visame pasaulyje, o nuo 2008 m. į tyrimus, inovacijų bei technologijų kūrimą esame investavę daugiau nei 14 mlrd. JAV dolerių. Ir visa tai kryptingai darome siekdami sukurti ateitį be cigarečių dūmų. Tačiau norint šį tikslą pasiekti vien mokslo nepakanka. Tam būtina atvirai komunikuoti su visuomenėmis ir vyriausybėmis apie nikotino žalą bei atliekamų tyrimų rezultatus. Tam ir esu čia, Lietuvoje“, – aiškino G. Baker.
Pasak jos, glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis yra kritiškai svarbus. Pavyzdžiui, JAV neįmanoma pristatyti naujų tabako gaminių pirma nepraėjus sudėtingo Maisto ir vaistų administracijos (FDA) reguliavimo proceso, kurio metu patvirtinama, kad nauji produktai nekelia pavojaus visuomenės sveikatai.
„Prireikė ne vienerių metų, tačiau galiausiai FDA patvirtino PMI kaitinamojo tabako gaminius. Šio sudėtingo procesu metu faktiškai išsiaiškinta, kad milijardui rūkančiųjų visame pasaulyje cigarečių pakeitimas kaitinamojo tabako gaminiais reikštų mažesnę žalą jų sveikatai“, – sakė mokslininkė.
G. Baker aiškinimu, kaitinamojo tabako produktai iš esmės skiriasi nuo cigarečių. Nors abu turi tabako, kurio sudėtyje yra nikotino, deginimas ir kaitinimas sukelia skirtingus efektus. Tabako kaitinimas vyksta žemesnėje temperatūroje negu deginimas, todėl neišskiriama absoliuti dauguma kenksmingų cheminių medžiagų.
Šį procesą kompanija diegia per inovatyvias kaitinamojo tabako vartojimo įrenginius, kurių nuo 2017 m. Lietuvoje pristatytos 8 kartos. Paskutinioji – šią vasarą.
Globaliai strategija veikia
„Globali įmonės strategija – atsisakyti cigarečių veikia tinkama linkme. Šiuo metu skaičiuojame 41,5 mln. bedūmių gaminių vartotojų visame pasaulyje ir 41% pasaulinių pajamų, kuriuos gauname iš inovatyvios produkcijos, kuri prieinama 97 rinkose. Lietuvoje taip pat fiksuojame pozityvią tendenciją iš vartotojų pusės. Tačiau turime ir rimtų iššūkių“, – susitikime sakė „Philip Morris Baltic“ generalinis direktorius Yigitas Dizdareris.
Pasak įmonės vadovo, viena iš opiausių pastarojo meto problemų – nuosekliai auganti nelegali tabako rinka, kuri vien Lietuvoje per metus neleidžia surinkti arti 100 mln. eurų į valstybės biudžetą ir stabdo rūkančiųjų perėjimą prie mažiau žalingų alternatyvų.
PMI duomenimis, nuo 2020 m. cigarečių vartojimas šalyje sumažėjo nuo 78,3 proc. iki 58,9 proc. Tuo tarpu kaitinamojo tabako gaminius pernai vartojo apie 30 proc. nikotino ir tabako rinkos, kai 2020 m. jų buvo 21,5 proc.
Y. Dizdarerio teigimu, pastaruoju metu ši konversija sulėtėjo, o to priežastys – ne tik augančiame šešėlyje, bet ir išskiritiniame Europos mastu kaitinamojo tabako gaminių apmokestinime.
Akcizai – rekordiniai Europos mastu
Šiuo metu Lietuvoje taikomi didžiausi kaitinamojo tabako akcizų tarifai Rytų Europos regione ir penkti didžiausi Europos Sąjungoje. Lietuvoje šis tarifas artimiausiu metu toliau kils rekordiniu tempu – vien šiemet trečdaliu sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Kompanijos atstovai tai įvardina kaip vieną esminių iššūkių kovojant su grėsmėmis ir dėl gamyklos atieties.
„Esame mokslu pagrįsta organizacija, investavusi į šią sriti daugiau nei 14 milijardų dolerių, kad sukurtume nikotino ir tabako vartotojams, kurie nenori mesti rūkyti, mažiau kenksmingą alternatyvą. Todėl mums yra svarbu, kad valstybės priimami sprendimai būtų grindžiami mokslu, argumentais, o ne prieš dešimtmečius susiformavusiomis klišėmis ir emocijomis“, – susitikime teigė „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Liudas Zakarevičius.
Jo teigimu, akcizų politika, šiuo atveju yra iliustratyvus pavyzdys, kai mokslas lieka antrame plane, o išankstinėms nuostatoms teikiamas prioritetas.
„Jei visi tabako ir nikotino gaminiai būtų mokestine prasme suvienodinti, ko link, panašu, yra einama, mums tai būtų signalas, jog šioje rinkoje mokslas nelemia nieko. Taigi iš esmės būtų pakertamas mūsų veikimo modelis, kur mokslas, moksliniai tyrimai ir, svarbiausia, mažesnė žala yra prioritetas. Sunku būtų įsivaizduoti fabriko veiklą ar, juo labiau konversiją, į mažiau žalingų produktų gamybą ten, kur priimant sprendimus eliminuojama pagrindinė dedamoji, šiuo atveju, mokslas“, – teigė jis.