Kad kompensuotų darbo jėgos trūkumą, atsiradusį dėl Rusijos Ukrainoje pradėto karo, į Rusiją vyksta dirbti tūkstančiai šiaurės korėjiečių: kariaujanti Maskva ne kartą kreipėsi į Pchenjaną pagalbos, o Šiaurės Korėja siuntė Rusijai raketas, artilerijos sviedinius ir savo karius.
Kaip BBC pranešė Pietų Korėjos žvalgybos atstovai, pastaruoju metu Rusija vis dažniau naudoja Šiaurės Korėjos darbo jėgą. Tiek darbininkai, tiek su BBC bendravę pareigūnai tvirtina: Šiaurės Korėjos valdžia griežtina kontrolę darbininkams, kad šie iš Rusijos nepabėgtų.
Du laisvadieniai per metus
Vienas darbininkų, Chinas, papasakojo, kad nusileidus Rusijos Tolimuosiuose Rytuose iš oro uosto į statybvietę jį lydėjo Šiaurės Korėjos saugumo agentas, kuris įsakė su niekuo nekalbėti ir į nieką nežiūrėti. „Išorinis pasaulis yra mūsų priešas“, – jam pasakė agentas.
Chiną pasiuntė statyti daugiabučių. Darbo dienos truko po 18 valandų.
Visi šeši darbininkai, su kuriais kalbėjosi BBC, pasakojo tą patį: kėlimasis 6 val. ryto, darbas daugiabučių namų statybose iki 2 val. nakties ir tik dvi laisvos dienos per metus.
„Pabusti ir suprasti, kad teks vėl ir vėl išgyventi tą patį, buvo siaubinga“, – pasakoja kitas statybininkas Te, kuriam praėjusiais metais pavyko pabėgti iš Rusijos. Pašnekovas prisimena, kaip rytais po vakarykščio darbo rankas sutraukdavo mėšlungis ir jų negalėdavo ištiesti.
„Kai kurie pasitraukdavo iš darbo vietos, kad galėtų pamiegoti dieną, arba užmigdavo stovėdami, bet prižiūrėtojai juos rasdavo ir sumušdavo. Atrodė, mes tiesiog mirštame“, – pasakoja kitas darbininkas Čanas.
„Sąlygos tiesiog siaubingos“, – sako Dong Won Kangas, Pietų Korėjos Dong-A universiteto profesorius, kuris ne kartą vyko į Rusiją, kad paimtų interviu iš Šiaurės Korėjos darbininkų.
„Darbininkai patiria labai didelį pavojų. Naktį išjungiamas apšvietimas – jie dirba tamsoje beveik be jokių apsaugos priemonių“, – tęsia profesorius.
Darbininkai negali palikti statybvietės nei dieną, nei naktį – juos nuolat stebi Šiaurės Korėjos valstybės saugumo departamento agentai.
BBC pašnekovai pasakoja, kad darbininkai miega purvinuose, perpildytuose krovinių konteineriuose, kuriuose knibžda blakės, arba ant grindų nebaigtuose statyti daugiabučiuose, uždengę durų angas brezentu, kad apsisaugotų nuo šalčio.
Vienas iš darbininkų, Namas, papasakojo, kad kartą statybvietėje jis nukrito iš keturių metrų aukščio, susižalojo veidą ir nebegalėjo dirbti, bet vadovybė neleido jam vykti į ligoninę.
Apeina JTO rezoliuciją
Dešimtys tūkstančių šiaurės korėjiečių daugelį dešimtmečių dirbo Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje, uždirbdami milijonus Šiaurės Korėjos režimui.
Tačiau 2019 m. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), taikydama sankcijas Šiaurės Korėjai už branduolinių ginklų kūrimą, uždraudė kitoms šalims priimti šios šalies darbininkus. Taip dauguma šiaurės korėjiečių buvo išsiųsti į tėvynę.
Tačiau praėjusiais metais, kaip BBC pranešė anonimu pageidavęs likti Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnas, į Rusiją atvyko daugiau nei 10 tūkst. darbininkų iš Šiaurės Korėjos. Jo teigimu, šiais metais tikimasi dar didesnio skaičiaus: iš viso Pchenjanas planuoja į Rusiją išsiųsti daugiau nei 50 tūkst. darbininkų.
Kaip teigia šaltinis iš Pietų Korėjos žvalgybos, dauguma darbininkų dirba dideliuose statybų projektuose, kiti siunčiami į siuvimo fabrikus.
Pagal Rusijos vyriausybės duomenis, 2024 m. į šalį atvyko daugiau nei 13 tūkst. Šiaurės Korėjos piliečių. O tai – 12 kartų daugiau nei prieš metus. Beveik 8 tūkst. iš jų atvyko su studentų vizomis, tačiau, remiantis Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnų ir ekspertų duomenimis, iš tiesų jie nėra studentai – Rusija naudoja šį triuką, kad apeitų JTO sankcijas.
Birželį Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pirmą kartą pripažino, kad 5 tūkst. šiaurės korėjiečių bus išsiųsti atstatyti Kursko sritį.
„Rusija šiuo metu patiria didelį darbo jėgos trūkumą, o šiaurės korėjiečiai yra puikus sprendimas. Jie pigūs, darbštūs ir nesukelia problemų“, – mano Seulo Kookmin universiteto profesorius, Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykių ekspertas Andrejus Lankovas.
Darbas statybose užsienyje Šiaurės Korėjoje labai paklausus, nes už jį mokama daugiau nei tėvynėje. Dauguma darbininkų išvyksta tikėdamiesi išbristi iš skurdo, grįžę – nusipirkti namą arba atidaryti savo verslą. Po kruopščios patikros atrenkami tik patikimiausi. Šeimų pasiimti su savimi neleidžiama.
Be to, didžioji dalis jų uždarbio atitenka tiesiai valstybei. Likusi dalis – paprastai nuo 100 iki 200 dolerių per mėnesį – įrašoma į buhalterinę knygą. Darbininkai šiuos pinigus gauna tik grįžę namo. Ekspertų teigimu, šį būdą, kad užkirstų kelią pabėgimams, valdžia pradėjo taikyti neseniai.
Vienas iš pabėgusių darbininkų, Te, sako, kad pajuto gėdą, kai sužinojo, kad kiti statybininkai iš Centrinės Azijos už tris kartus mažiau darbo gaudavo penkiskart daugiau nei jis. „Jaučiausi kaip darbo stovykloje, kalėjime be grotų“, – pasakoja Te.
Darbininkas Jinas iki šiol pyksta, prisimindamas, kaip kiti darbininkai vadino juos vergais. „Jūs ne žmonės, o tik kalbančios mašinos“, – tyčiojosi jie.
Vienu metu viršininkas jam pasakė, kad grįžęs į Šiaurės Korėją jis gali negauti uždirbtų pinigų, nes jie reikalingi valstybei. Tada vyras ryžosi rizikuoti ir pabėgti.
Te nusprendė pabėgti, kai „YouTube“ platformoje pamatė vaizdo įrašą apie tai, kiek uždirba darbininkai Pietų Korėjoje. Naktį jis susidėjo daiktus į šiukšlių maišą, po paklode paslėpė antklodę – kad atrodytų, jog jis miega lovoje, ir pabėgo iš statybvietės. Vyras nuvažiavo tūkstančius kilometrų per visą šalį, kad susitiktų su advokatu, kuris padėjo jam patekti į Seulą.
Pastaraisiais metais kai kuriems darbininkams pavyko pabėgti naudojantis draudžiamais išmaniaisiais telefonais, kuriuos jie nusipirko už sutaupytus dienpinigius, skirtus cigaretėms ir alkoholiui.
Kaip BBC papasakojo daugybė pašnekovų, kovodamos su tokiais pabėgimais, Šiaurės Korėjos valdžios institucijos dar labiau griežtina ir taip jau griežtą darbuotojų kontrolę.
Pasak Dong-A universiteto profesoriaus, siekdamos užkirsti kelią pabėgimams, Šiaurės Korėjos valdžios institucijos stiprina ideologinį darbininkų rengimą, dažniau organizuoja ideologinio rengimo ir savikritikos sesijas, kurių metu verčiama pareikšti lojalumą Kim Jon Unui ir pripažinti savo klaidas.
Dar labiau apriboti ir taip buvę reti leidimai išvykti iš statybviečių. Anot profesoriaus Dong Won Kango, anksčiau darbininkai buvo išleidžiami grupėmis kartą per mėnesį, bet pastaruoju metu tokios išvykos praktiškai panaikintos.
O Seulo aktyvistas Kim Sung-chul, padedantis išlaisvinti Šiaurės Korėjos darbininkus iš Rusijos, papildo: „Anksčiau jiems buvo leidžiama išeiti poromis, bet nuo 2023 m. darbininkai turi būti grupėse po penkis žmones, ir jie griežčiau stebimi“.
Pietų Korėjos vyriausybė BBC pranešė, kad nuo 2022 m. kasmet iš Rusijos į Seulą pabėgančių šiaurės korėjiečių skaičius sumažėjo perpus – nuo maždaug 20 iki vos 10.
Pasak profesoriaus A.Lankovo, Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykių eksperto, šios griežtos priemonės greičiausiai yra pasirengimas į Rusiją išsiųsti daug daugiau darbininkų.