Pagal naująją tvarką bus galima grąžinti platesnį pakuočių asortimentą: plastikinius (PET) butelius iki 3 litrų, metalines skardines iki 1 litro ir daugkartinius stiklo butelius iki 1,5 litro (nuo 2026 m. sausio).
Sistema pradėta rengti dar 2023 m.
Nebereikės pirkimo kvito
Užstatas, kuris bus pridedamas prie prekės kainos, sieks 0,50 zloto (apie 0,12 euro) už plastikinius butelius ir skardines bei 1 zlotą (apie 0,23 euro) už daugkartinius stiklo butelius.
Mažmeninės prekybos parduotuvės, kurių plotas viršija 200 kv. metrų, bus įpareigotos priimti grąžinamas pakuotes ir grąžinti užstatą. Mažesnės parduotuvės galės rinkti užstatus, tačiau neprivalės kompensuoti už plastikinius butelius ir skardines. Vis dėlto jos turės priimti daugkartinius stiklo butelius, jei pačios prekiauja produktais tokiuose buteliuose.
Didžiosiose parduotuvėse pakuotes bus galima grąžinti tiesiogiai arba per specialius taromatus.
Viena didžiausių naujovių – grąžinant pakuotes nereikės pateikti pirkimo kvito. Vartotojams tereikės pasirūpinti, kad tara būtų tuščia, nepažeista (pvz., suspaustos skardinės nebus priimamos) ir su įskaitomu brūkšniniu kodu.
Lietuvių pirkėjų įpročiai nesikeis
Dėl įvedamos depozito sistemos gėrimų kainos, kaip pastebi „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas, Lenkijoje neišaugs.
„Depozitas yra kaip atskira eilutė – jis neįskaičiuotas į savikainą. Tai, ką pirkėjas sumoka, tą ir atgauna. Kai gamintojas pagamina kažkokį produktą arba importotojas importuoja ir perduoda jį į mažmeną, tada sąskaitoje įrašomas depozitas. Tai gavęs mažmenininkas nustato kainą, į kurią depozitas įtraukiamas – tik kasoje yra įmušamas plius 10 centų“, – aiškina jis.
A.Vizicko teigimu, įtakos lietuvių pirkėjų įpročiams depozito pokyčiai daug neturės. Tačiau, anot jo, svarbu ir tai ar į Lenkiją nuvykę lietuviai pirks lenkišką produkciją, ar lietuvišką.
„Mes bandome uždirbti pinigus Lietuvoje, bet po to važiuojame juos išleisti tiems patiems lietuviškiems produktams į Lenkiją. Ten nusiperka, po to ten grąžins – ten sumokės ir PVM lenkišką.“
Taip pat yra tikimybė, kad važiuojant apsipirkti į Lenkiją bus vežama ir tara, kurią pirdavus bus galima susigrąžinti depozito mokestį.
„Tas poveikis vargu ar bus toks, bet kai kurie žmonės važiuoja reguliariai ir jeigu jie pirks lenkišką produkciją, galimai jie priduos ir tarą. Vis tiek į tą pusę važiuoja tuščiomis“, – sako A. Vizickas.
Galimos plėtros kryptys
Iš sistemos buvo išbraukti plastiku dengti pakeliai bei buteliai, naudojami pieno ir jogurto gėrimams, taip pat vienkartiniai stiklo buteliai – po pieno pramonės atstovų kreipimosi.
Viceministrė Anita Sowińska Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė, kad ateityje nori, jog programa būtų išplėsta ir apimtų vienkartinius stiklo butelius.
Tačiau, anot jos, tam prireiks papildomų konsultacijų su prekybininkais, nes mažosios parduotuvės tvirtina neturinčios vietos ir logistikos galimybių tokioms pakuotėms priimti.
Viceministrė taip pat pridūrė, kad planuojama turėti bent po vieną surinkimo punktą kiekvienoje gminoje (mažiausiame administraciniame vienete, atitinkančiame savivaldybę), tačiau tikimasi, kad jų bus daugiau.
Pareigūnai pabrėžia, kad prioritetas – skatinti daugkartinio stiklo naudojimą. Aplikosaugos ministerijos duomenimis, vienas daugkartinis stiklo butelis gali pakeisti maždaug 20 vienkartinių. Vokietijoje toks butelis panaudojamas vidutiniškai 45 kartus prieš perdirbimą, o Suomijoje – 33 kartus, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.
Lenkijai, kaip ir daugeliui kitų Europos šalių, iki šiol sunkiai sekasi tobulinti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą. Nauji įstatymai taip pat įpareigoja savivaldybes plėsti tekstilės ir drabužių surinkimą, o tai kelia susirūpinimą dėl išaugusių kaštų ir nelegalaus išmetimo.
Ekspertai teigia, kad daugiau atsakomybės turėtų tekti gamintojams pagal vadinamąją išplėstinės gamintojo atsakomybės (EPR) taisyklę, o ne vien savivaldybėms ir gyventojams.
Daugelį metų kurta taros užstato sistema įstatymu buvo patvirtinta 2023 m., o vėliau patikslinta po tais pačiais metais vykusių parlamento rinkimų. Vyriausybė tikisi, kad sistema smarkiai padidins grąžinamos ir pakartotinai naudojamos ar perdirbamos pakuotės dalį, priartindama Lenkiją prie Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslų.