„Didžioji dalis mokestinių pakeitimų susiję su Gynybos fondu. (…) Gynybos fondo apimčių mažinimas būtų labai rizikingas sprendimas. Iš esmės, įvairūs dalykai gali būti diskutuojami, vieni šaltiniai keičiami kitais. Tačiau kol nėra sutarta dėl kitų šaltinių, atšaukinėti tai, kas yra jau priimta ir, kas stiprina Lietuvos saugumą, tai nebūtų teisinga”, – antradienį „Žinių radijui“ teigė V. Augustinavičius.
Pasak prezidento patarėjo, koalicijoje būtina toliau diskutuoti apie tai, kokio tikslo būtų siekiama sprendimu nukelti degalų akcizo didinimą.
„Jeigu yra tikslas, kad žmonėms liktų daugiau pinigų, lėšų, tai tų kelių, kaip tai įgyvendinti, yra gerokai daugiau negu vienas šitas kelias atsukinėjant vienus ar kitus sprendimus, nes, jeigu pradėsim atsukinėti po kiekvieną sprendimą, tai galime žengti atgal, o ne į priekį”, – pridūrė jis.
Pasak V. Augustinavičiaus, svarbus gyventojų pajamų didinimo klausimas bus sprendžiamas kartu su kitų metų šalies biudžetu.
„(Formuojant biudžetą – ELTA) bus sprendžiama dėl pensijų, dėl vaiko pinigų, dėl kitų išmokų”, – tikino jis.
„Aš manau, kad su kitų metų biudžetu gali būti įvairios diskusijos, bet pirmiausia pamatykime patį biudžeto projektą”, – akcentavo vyriausiasis prezidento patarėjas.
Anksčiau premjerė I. Ruginienė yra sakiusi, kad sustabdžius kuro akcizo didinimą galėtų būti sušvelninti infliaciniai procesai, o biudžeto praradimai galėtų būti kompensuoti didesniais tarifais apmokestinant tabaką ar alkoholį.
Pagal pernai Seime priimtą Valstybės gynybos fondo paketą, akcizas visam kurui nuo metų pradžios taip pat pakeltas 6 centais už litrą – įvesta vadinamoji „saugumo dedamoji“.
Šiemet įvedus CO2 dedamąją degalams, bendras akcizų augimas benzinui siekė 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA) skaičiavimais, nuo kitų metų padidinus dyzelino akcizą, 2025-2026 m. bendras jo didėjimas siektų 47,5 proc.