Nieko asmeniško, tik verslas? Iš pirmo žvilgsnio būtent tokią poziciją demonstruoja Jungtinės Valstijos. Apskaičiavę tarpusavio prekybos balansą su atskiromis valstybėmis arba jų blokais Baltieji rūmai neva praregėjo, kad skaičiai – ne jų naudai, todėl griebėsi pirmo po ranka pasitaikiusio vėzdo ir apdalijo visą pasaulį muitais.
Nors kurį laiką buvo tai įvedami, tai netrukus atšaukiami drakoniško dydžio tarifai, pavyzdžiui, Kinijos atveju viršiję net 100 proc. prekių ar paslaugų vertės, nuo rugpjūčio 7-osios apsistota ties nuosaikesniais.
Šalims, itin mažai eksportuojančioms į JAV arba artimiausioms sąjungininkėms (pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei), nustatytas 10 proc. muitas.
D. Trumpas Vašingtone aplankė paties nusiųstus policininkus ir karius: dalijo picas ir mėsainius
Europos Sąjunga išsiderėjo, kad vietoj žadėto 30 proc. būtų taikomas 15 proc. tarifas.
Kaimyninėms Meksikai (pastaroji yra didžiausia importuotoja į JAV) bei Kanadai taikomi atitinkamai 25 ir 35 proc. muitai. Kinijai – 30 proc., o Brazilijai bei Indijai – net 50 proc.
Susiję straipsniai
Tiesa, indams toks tarifas jau įsigaliojo.
Viena vertus, tai galima vertinti kaip spaudimą investuoti pačiose JAV, o Vašingtonas to net neslepia. Antai ES mainais už tokius muitus įsipareigojo įsigyti iš Amerikos energijos išteklių už 750 mlrd. dolerių ir ten investuoti dar 600 milijardų.
Prekiaujama net ir su saviškiais. D.Trumpo administracija spaudžia Amerikos koncernus investuoti savo valstybėje.
Antai kitur pagamintiems lustams nutarta taikyti 100 proc. importo muitus, kad tik fabrikai kiltų JAV.
Kita vertus, Baltieji rūmai, anksčiau uždraudę amerikietiškų mikroschemų, skirtų dirbtiniam intelektui, eksportą į Kiniją, dabar linkę atleisti varžtus.
Tačiau ne už dyką: jas gaminančios kompanijos „Nvidia“ ir AMD turės atseikėti 15 proc. importo pajamų į biudžetą – maždaug 2 mlrd. dolerių per metus.
JAV iš tiesų būtina didinti biudžeto pajamas, nes valstybės skola yra didžiausia pasaulyje ir viršija 36 trilijonus dolerių, o biudžeto deficitas jau keletą metų sukasi ties pavojinga 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto žyma.
Jei pagausės investicijų ir bus sukurta daugiau darbo vietų, didės ir mokesčių įplaukos.
Jau dabar skaičiuojama, kad padidinti muitai JAV atneša papildomus milijardus.
Tačiau lazda turi du galus: dėl jų auga importuojamų prekių kainos, nes galutinė našta tenka vidaus vartotojams, o ateityje, tikėtina, padidės ir infliacija. Tai reikštų didesnes bazines palūkanas, todėl našta eiliniams amerikiečiams taps dar didesnė.
Todėl negalima atmesti tikimybės, kad tie patys muitai gali būti atšaukti ar sumažinti, jei jų poveikis JAV vidaus rinkai būtų itin neigiamas.
Ką nauji muitai reiškia ES ir Lietuvai?
Kaip prognozuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas V.Janulevičius, tarifai smogs 60 proc. į JAV eksportuojančio šalies verslo, pats eksportas gali kristi penktadaliu, o apie šimtą bendrovių praras pagrindinę savo rinką.
Ypač tai taikytina metalo sektoriaus įmonėms, nes JAV plienui ir aliuminiui paliko net 50 proc. muitą. Tad gali būti nubraukta iki 0,65 proc. bendrojo šalies vidaus produkto.
Europos Sąjungos mastu praradimai bus gerokai didesni. Todėl Briuselis neišvengiamai turi imtis sprendimų. Pirmiausia, pažaboti produkcijos iš Kinijos antplūdį, nes kinai, netekę dalies užsakymų JAV, stengiasi savo gaminius prastumti kitur, pirmiausia Europoje.
Antra, būtina didinti pačios ES verslo konkurencingumą: sukurti palankias skolinimo ir investavimo sąlygas, ypač tiems sektoriams, kurie yra tradiciškai stiprūs Europoje.
Taip pat reikia visos Bendrijos mastu investuoti į naujas pramonės sritis, ypač susijusias su dirbtiniu intelektu, kad ES kompanijos neatsiliktų tarptautinėse lenktynėse.
Tiesa, jau netrukus gali paaiškėti, kad kai kurie susitarimai dėl muitų su JAV yra iš esmės neįgyvendinami.
Sunkiai suvokiama, kaip privačioms įmonėms ES gali nurodyti pirkti amerikiečių energijos išteklius, jei joms tai neapsimokės.
Amerikos pradėtas muitų karas aiškiai turi ir politinę potekstę. Pavyzdžiui, akivaizdžiai spaudžiami brazilai išsirinko kairiųjų prezidentą L.I.Lulą da Silvą, nes po to buvo pradėtas teisinis buvusio šalies vadovo persekiojimas. Tas pat galioja ir jau minėtai Indijai.
Šitokie JAV veiksmai gali kai kam turėti ilgalaikių pasekmių. Štai Vašingtonas Šveicarijai nustatė net 39 proc. vertės muitą dėl didelio tarpusavio prekybos disbalanso šveicarų naudai.
Tik farmacijos įmonės, kurių eksportas tai daugiausia ir lemia, naujų tarifų kol kas išvengė.
Todėl Šveicarijoje vis garsiau girdimi balsai, raginantys stiprinti partnerystę su ES, kurios derybinės galios akivaizdžiai didesnės nei Berno. Ilgainiui galbūt tai pavirstų net ir politinio žemėlapio perbraižymu.
Užtat ekonominis žemėlapis keisis kur kas sparčiau: rinkų JAV netekusios šalys ieškos kitų pirkėjų, neišvengiamai pakis pasaulinės prekybos srautai. Kas iš to laimės, kol kas pernelyg sudėtinga nuspėti, bet vargu ar tai bus mažesnės ir mažiau įtakingos valstybės.