„Turbūt yra du esminiai klausimai, vienas: kas iš to? Ko siekiama nacionalizuojant ar išperkant atgal akcijas, kurias ne taip seniai paleido į vertybinių popierių biržą ir kokį tai poveikį turės?,– ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo F. Jansonas.
„Galbūt yra kažkokie argumentai, ką jau geriau „Ignitis“ padarys tapęs grįžęs atgal į valstybės rankas. O kuriems galams, tai kol kas nėra atsakytas klausimas ir tai turbūt yra pagrindinis klausimas“,– pridūrė jis.
Anot prezidento patarėjo, reikėtų apibrėžti, kokių teigiamų pokyčių „Ignitis grupės“ komercinei veiklai turėtų jos akcijų delistingavimas.
Susiję straipsniai
„Kalba turbūt yra apie tai, kokie galėtų būti projektai, kuriuos turėtų įgyvendinti nacionalizuota bendrovė, kurių dabar dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįgyvendina. Jeigu tokie projektai yra, jeigu bus argumentuota, įrodyta, jog taip, kaip yra dabar, padaryti jų neįmanoma, o štai, perėmus visus, galima bus diskutuoti, svarstyti“,– dėstė F. Jansonas.
„Šiai akimirkai diskusijos nėra, nes argumentų nėra, argumentai, kad „duokite man, aš palaikysiu geriau“, – sakė prezidento patarėjas.
Siūlymus delistinguoti „Ignitis grupės“ akcijas į savo rinkiminę programą buvo įtraukusi į naująją valdančiąją koaliciją pakviesta „Nemuno aušra“.
„Ignitis grupės“ akcijų viešas siūlymas Baltijos šalių akcijų biržoje „Nasdaq“ pradėtas 2020-ųjų spalį. Įmonę ir toliau valdo valstybė – 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai.
Tuo metu likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.