„Man asmeniškai nėra tekę bendrauti su E. Grikšu. Gerai, kad jis darė karjerą valstybės tarnyboje“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
„Aš apskritai teigiamai vertinu ministerijos tarnautojų kompetenciją. Įprasta, kad EIM visada dirba dėl ekonomikos ir verslo gerovės nepaisant, kas yra valdantieji. Tai labiausiai priklauso nuo tarnautojų, kurie dirba ministerijoje“, – sakė A. Romanovskis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LVK) prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat su E. Grikšu nėra gerai susipažinęs, tačiau tikisi, kad jis gali būti geras kandidatas vadovauti EIM.
„Skaičiau apie jį kaip kandidatą, ir, galbūt, vieną kartą esu jį matęs per kažkurį susitikimą su EIM atstovais“, – kalbėjo V. Janulevičius.
„Asmeniškai nepažįstant žmogaus sunku daryti išvadas. Bet per tą vienintelį susitikimą, kuriame E. Grikšas gavo mažai galimybių pasisakyti, jis atrodė gana įžvalgus. Tikiuosi artimiausiu metu su juo susitikt ir aptarti pramonės plėtros viziją bei kryptį. O jei jis bus paskirtas ministru, norėsime sužinoti, kaip jis planuoja su mumis bendradarbiauti“, – dėstė LPK prezidentas.
Patirties stoka – ne kliūtis
LVK prezidentas A. Romanovskis neatmeta, kad kandidatui į ekonomikos ir inovacijų ministrus E. Grikšui gali trūkti patirties. Visgi, jo teigimu, tai nebūtinai pakiš jam koją kuruojant pavestą sektorių.
„Klausimų kyla dėl patirties didžiojoje politikoje, bet aš matau bendrą tendenciją, kad pastaraisiais metais į vykdomąją politiką ateina nemažai žmonių, kurie tiesiogiai politikoje nedirbo, o buvo šalia jos. Pasvyzdžiui, premjerė I. Ruginienė, kuri iš visuomeninės veiklos atėjo į politiką“, – sakė A. Romanovskis.
„Manęs ta patirties stoka visiškai negąsdina. Negirdėjau jokių atsiliepimų, kurie verstų sunerimti, kad kandidatas E. Grikšas gali būti prastas ar nekompetentingas. EIM tarnautojų kompetencija įprastai yra aukšta, jie ideologiškai atliepia verslo problemas“, – tikino LVK vadovas.
A. Romanovskis sakė, kad jautė šiek tiek nerimo sužinojęs, kad iš EIM vadovo posto turės pasitraukti Lukas Savickas, tačiau mano, kad kandidatas jį pakeisti E. Grikšas galėtų sekmingai tęsti darbus.
„Tikrai buvo nerimo, kai paaiškėjo, kad keičiasi koalicija ir ministro kėdėje nebebus Luko Savicko, bet dabar to nerimo nebelieka. Jaučiu, kad šioje srityje turėsime žmogų, kuris žino verslo specifiką ir šioje srityje yra dirbęs pakankamai“, – teigė verslo atstovas.
„Svarbiausia, kad mūsų, kaip verslo, balsas būtų stiprus. Paskutinėje itin svarbioje diskusijoje dėl mokesčių reformos, nepaisant EIM bandymų tai pakeisti, į mūsų valią buvo mažai atsižvelgiama“, – vylėsi A. Romanovskis.
Tikisi, kad nekeis krypties
LPK prezidentas V. Janulevičius tikisi, kad naujoji EIM vadovybė nemes L. Savicko nubrėžto politinio kelio, tačiau neatmeta, kad yra ir taisytinų dalykų.
„Manau, kad L. Savickas buvo tikrai daug su verslu bendraujantis ministras. Jis buvo už naujos inovatyvų verslą, pramonę ir eksportą. Tikiuosi, kad naujasis ministerijos vadovas tęs darbus ta pačia kryptimi“, – teigė verslininkas.
„Tiesa, norėčiau, kad jis atsižvelgtų ne tik į pačių inovatyviausių verslų poreikius, kurie kol kas dar kuria santykinai nedidelę vertę, bet ir į tradicinę pramonę, kuri yra atsakinga už penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – aiškino V. Janulevičius.
Anot jo, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas Lietuvos eksportui, kuris paskutiniu metu dėl agresyvesnės Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) užsienio prekybos politikos išgyvena sunkius laikus.
„Mūsų lūkestis – kad ministerija komunikuotų, bendrautų ir kuo daugiau verslo bei eksportuojančių įmonių pakviestų į diskusijas. Dalies inovatyvių verslų ir paslaugų eksportas auga, tačiau visoje ES matome, kad pramonei dėl mažėjančių eksporto galimybių nėra lengva“, – tikino LPK prezidentas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškeltas kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus E. Grikšas jau susitiko su paskirtąja premjere ir valstybės vadovu Gitanu Nausėda. Tiesa, pastarasis savo pasitikėjimo kandidatu dar neišreiškė.
Dėmesys ir Finansų ministerijai
Naujojoje Vyriausybėje naują veidą pamatysime ir finansų ministro kėdėje – čia socialdemokratų iškeltu kandidatu vadovauti buvo išrinktas dabar viceministro pareigas einantis Kristupas Vaitiekūnas, į kurį abu verslo atstovai žiūri kaip į gerą pasirinkimą.
„Vertinu pozityviai (K. Vaitiekūną – ELTA), nes teko su juo anksčiau bendrauti. Kalbėjomės išskirtinai tik apie mokesčių reformą, kuri galiausiai mums nebuvo labai palanki“, – teigė V. Janulevičius.
„K. Vaitiekūnas, tikėtina, turi kitokį, kiek naujesnį požiūrį ir į santykius su socialiniais partneriais bei ekonomika.
Sakyčiau, kad šie naujesnės kartos politikai, kurie ateina į svarbiausias šalies pozicijas, galbūt atneš kitokių požiūrių ir sukurs tam tikrą proveržį“, – vertino A. Romanovskis.
Pagrindinis tiek LPK, tiek LVK vadovo lūkestis – kad Finansų ministerijai geriau komunikuos ir aktyviau dirbs su socialiniais partneriais, įskaitant verslą.
Būtent dėl šio trūkumo daugiausiai kritikos susilaukė dabar laikinai finansų ministro pareigas einantis Rimantas Šadžius.
„Tikiuosi, kad bus galimybė išgirsti vieniems kitus ir ieškoti būdų, kaip kartu surasti sprendimus.
Jų ieškant per mokesčių reformą ne visada buvo atliepti verslo pastebėjimai, o pats K. Vaitiekūnas taip pat kartais neįsiklausydavo į mūsų argumentus.
Norėtume, kad Finansų ministerija daugiau bendradarbiautų ir sprendimų ieškotų kartu su verslu – kad diskusijos būtų kuo produktyvesnės“, – aiškino V. Janulevičius.
„Tiesa, turiu labai didelį lūkestį, kad Finansų ministerijos vadovybės pasikeitimas atneš naujų vėjų į instituciją, o tai iki šiol biurokratiškai ir uždarai dirbusią instituciją pavers atviresne, labiau bendraujančia“, – apibendrino A. Romanovskis.
ELTA primena, kad Seimas praėjusį antradienį pritarė Ingos Ruginienės kandidatūrai į ministres pirmininkes, o naujoji premjerė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teiks parlamentui svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.