Mažai žinomi ūkininkai teisme tapo magnatais

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu, – gavę nutartį, užkertančią kelią teisme ginti galimai pažeistas savo teises, 2,39 hektaro sklypą Širvintų rajone valdantys ūkininkai turėjo ją skaityti vėl ir vėl, kad bent pabandytų suprasti, kodėl jų ieškinys staiga tapo strateginis.

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė nusprendė, kad, siekdami gauti žadėtą kompensaciją, ieškinį asociacijai „Kraštovaizdis“ ir jos nariams pareiškę trys broliai ir sesuo taip siekė atgrasyti atsakovus nuo visuomeninės veiklos, o ne gynė savo interesus.

Teisėja net nesigilino į ieškovų argumentus ir siekius, o rėžė tiesiai šviesiai: ieškinys yra vertinamas kaip vadinamasis SLAPP.

Trumpiniu SLAPP (angl. – „Strategic Lawsuits Against Public Participation“) vadinami strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą. Tokie ieškiniai, kuriais siekiama ne teisingumo, o įbauginti ir nutildyti, dažniausiai būna akivaizdžiai nepagrįsti ir perdėtai išpūsti.

Šiuos ieškinius visame pasaulyje įgudo teikti milžiniškos korporacijos ar net turtingi verslininkai, turintys ir pinigų, ir laiko vilkinti teismo procesą, ir gana įtakingi, kad gebėtų atsakovus įbauginti.

Tačiau kaip ir kodėl tokie tapo niekam nežinomi kelių hektarų sklypą bendrosios nuosavybės teise valdantys vienos šeimos nariai, teisme norėję atgauti vos 5 tūkstančius eurų, kurie nebuvo sumokėti dėl asociacijos „Kraštovaizdis“ ir jos narių veiksmų?

Į teismą šeimynykščiai kreipėsi negavę kompensacijos dėl to, kad šalia jų sklypo planuojama statyti vėjo elektrinę. Jai atsiradus atsiras ir sklype vykdomos veiklos ribojimų.

Iš bendrovės „Žalia žemė“ dar 2023 metų rudenį ūkininkai gavo pranešimus, kad ji planuoja statyti daugiau kaip 30 kilovatų (kW) įrengtosios galios vėjo elektrinę, o jų žemės sklypas patenka į elektrinės teritoriją.

Trys broliai ir sesuo iškart pareiškė prieštaravimus, griežtai nesutikdami su tuo, kad elektrinė būtų statoma.

Vis dėlto vėliau į elektrinės ribojimų teritoriją patenkančio sklypo savininkai kiekvienas atskirai sudarė susitarimus su bendrove „Žalia žemė“, pagal kuriuos neatšaukiamai sutiko, kad elektrinė būtų pastatyta.

Vėjo elektrinės statytoja „Žalia žemė“ už ūkininkų sklypui teksiančius apsunkinimus pažadėjo atlygį: po 1250 eurų vienkartinę kompensaciją ir po 500 eurų kasmet skaičiuojant nuo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos patvirtinimo dienos.

Ši ataskaita padeda suderinti ekonominius interesus su aplinkosaugos reikalavimais ir užtikrinti darnią plėtrą.

PAV buvo patvirtinta, bet kai ūkininkai ėmė reikalauti žadėtos kompensacijos, paaiškėjo, kad ataskaitą apskundė asociacija „Kraštovaizdis“.

Ši, kompensaciją žadėjusios bendrovės teigimu, drauge su savo tarybos nariais Teisučiu Buda, Dariumi Simanausku, Artūru Jankausku, Pauliumi Šironu, Viktoru Kutalovskiu piktavališkai veikia prieš „Žalią žemę“.

Dėl šios priežasties „Žalia žemė“ atsisakė ūkininkams mokėti vienkartinę kompensaciją. Iš viso – 5 tūkst. eurų.

„Žalia žemė“ nurodė, kad susitarimų negali vykdyti dėl „Kraštovaizdžio“ ir jos narių tikslingų veiksmų prieš vėjo elektrinės projektą, todėl ieškinyje reikalavome, kad kompensaciją – po 1250 eurų kiekvienam žemės bendraturčiui – solidariai sumokėtų ši asociacija ir jos tarybos nariai.

Jei būtume kreipęsi į teismą su ieškiniu „Žaliai žemei“, būtume įsivėlę į ilgai trunkantį ir daug kainuojantį procesą, o tokių pinigų mano klientai neturi.

Be to, grėsė, kad susitarimai dėl kompensacijų būtų nutraukti ir mano klientams teisme pralaimėjus ateityje jie apskritai išmokos nebegalėtų gauti.

Siekdami išlaikyti tokią teisę sklypo bendraturčiai pasirinko kitą kelią – atlyginti nuostolius teisme pareikalavo iš dėl jų atsiradimo atsakingos asociacijos ir jos narių“, – aiškino ūkininkams teisme atstovavęs advokatas Audrius Biguzas.

Atsiliepime į ieškinį „Kraštovaizdžio“ atstovai griebėsi jiems jau pasiteisinusios taktikos: paprašė teismo pritaikyti Civilinio proceso kodekso (CPK) straipsnį dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai ir ieškinį palikti nenagrinėtą.

Pasak „Kraštovaizdžio“ atstovų, ūkininkų ieškinyje neva aiškiai matyti susierzinimas ir nepasitenkinimas atsakovų vykdoma su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu susijusia veikla aplinkos apsaugos srityje.

Be to, atsakovai teigė, kad palyginti nedidelį žemės sklypą Širvintų rajone valdantys bendraturčiai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdami atgrasyti atsakovus nuo jų veiklos.

Teisėja I.Juodviršytė visiškai nesigilino į kitas ieškinio detales ir savo nutartyje kone žodis žodin pakartojo „Kraštovaizdžio“ atstovų teiginius pareikšdama, kad šis ieškinys priklauso SLAPP kategorijai, todėl paliko jį nenagrinėtą.

Šis teismo sprendimas privertė griebtis už galvos ne tik smulkiuosius ūkininkus bei jų atstovą, bet ir kitus teisės specialistus.

„Ieškinyje mes prašėme gana nedidelių nuostolių atlyginimo, o teismas tame įžvelgė SLAPP, nors tai prasilenkia su logika.

SLAPP ieškiniams labiausiai būdingas požymis, kai dideli verslo subjektai ar įtakingos organizacijos teisminį procesą naudoja kaip spaudimo priemonę siekdami savo tikslų.

O mano klientai yra nedideli ūkininkai, ne tik neturintys pinigų finansuoti teismų maratono, jų lėšos apskritai labai ribotos“, – pabrėžė A.Biguzas.

Ūkininkai žada skųsti šią apylinkės teismo nutartį aukštesnės instancijos teismui. Jei šis paliks ją galioti, tai žemės sklypo savininkams gali kainuoti net daugiau nei apskritai norėjo prisiteisti, nes jau dabar jiems nurodyta sumokėti „Kraštovaizdžiui“ 3,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Baugina tai, kad jei ir aukštesnės instancijos teismas nepriims ūkininkų ieškinio nagrinėti, tai gali tapti precedentu Lietuvoje, kad eiliniai žmonės ateityje apskritai neturės galimybių kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių, nes dažnu atveju jų ieškinius bus galima vertinti kaip SLAPP, – pabrėžė A.Biguzas. – Teismas juk galėjo brolių ir sesers reikalavimus atmesti, jei jie neturi pagrindo.

Stebina, kad, užuot įvertinęs visus argumentus, teismas nutarė apskritai to nedaryti.“

„Kraštovaidžio“ prezidentas T.Buda atsisakė „Lietuvos rytui“ komentuoti šią situaciją ir pagrįsti motyvus, kuriais buvo remiamasi reikalaujant, kad niekam nežinomų nedidelio žemės sklypo savininkų ieškinys būtų vertinamas kaip SLAPP.

„Viskas parašyta teismo nutartyje“, – pareiškė T.Buda.

Dažniausiai SLAPP ieškiniais siekiama nutildyti į viešojo intereso gynimą įsitraukusius asmenis. Vis dėlto aktyvi visuomeninė veikla nėra esminis požymis, suteikiantis teisę spręsti, kad ieškinys yra strateginis ir nepagrįstas.

„Visuomeninės ar viešos organizacijos, valstybės institucijos neturi imuniteto nuo bylinėjimosi, nes kitu atveju jos darys, ką nori.

Vienas geriausių to pavyzdžių – bendrovės „Icor“ ieškinys buvusiam Energetikos ministerijos kancleriui ir šios ministerijos samdytiems trims advokatams dėl 7,3 milijono eurų reputacinei žalai ir nuostoliams atlyginti.

Atsakovai prašė šį ieškinį pripažinti SLAPP ieškiniu ir palikti jį nenagrinėtą kaip nepagrįstą arba civilinę bylą nutraukti, bet ir pirmosios instancijos, ir apeliacinis teismai tokį reikalavimą atmetė pareikšdami, kad vien faktas, jog atsakovai atstovauja valstybei, savaime nereiškia, kad jų veikla susijusi su viešojo intereso gynimu“, – atkreipė dėmesį advokatas Nerijus Zaleckas.

SLAPP ieškiniuose, be kitų aspektų, svarbų vaidmenį vaidina piniginis reikalavimas.

Anot N.Zalecko, reikalavimas atlyginti itin didelę žalą ne tik savaime yra reikšminga spaudimo priemonė atsakovams – vien pateikti tokį ieškinį nemažai kainuoja, nes tenka mokėti didelį žyminį mokestį.

„Juk ne bet kas gali sumokėti, tarkime, 10 tūkstančių eurų žyminio mokesčio vien tam, kad bent pamėgintų įbauginti atsakovus.

Todėl SLAPP ieškinius paprastai teikia įtakingi žmonės ar organizacijos, kuriems ką nors nutildyti ir tokiu būdu išspręsti problemą taip svarbu, kad jie ryžtasi investuoti nemažus pinigus“, – tvirtino N.Zaleckas.

Garsus tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas buvo vienas tų, kurie inicijavo, kad Lietuvos teisinėje sistemoje atsirastų SLAPP vadinamų strateginių ieškinių apibrėžimas.

Toks poreikis kilo, kai 2020 metų lapkritį į teismą dėl S.Malinausko teiginių kreipėsi Lietuvos futbolo federacijos buvęs viceprezidentas Arūnas Pukelis-Švinius.

Praeityje teistas Tauragės verslininkas įrodinėjo, kad „YouTube“ kanale kuriamame tinklaraštyje S.Malinauskas paskleidė tikrovės neatitinkančią, jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, pažeidė teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą.

Galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos aukščiausiasis teismas panaikino A.Pukeliui palankią apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad informaciją apie verslininką paskelbęs S.Malinauskas saviraiškos teise nepiktnaudžiavo.

„A.Pukelio man pareikštą ieškinį vertinau kaip SLAPP, tačiau įstatymai atgaline data negalioja, todėl tas ieškinys nebuvo pripažintas strateginiu.

Vis dėlto SLAPP ieškiniai turi kelis esminius požymius. Pirmiausia šalių padėtis yra nelygiavertė, kai viena jų aiškiai yra silpnesnioji pusė.

Tarkime, ieškinys nukreiptas prieš žurnalistą, visuomenininką, aktyvistą ar visuomeninę organizaciją, o ieškovas aiškiai yra pajėgesnis dėl didesnės finansinės galios ar įtakos.

Tokius ieškinius gali teikti didelė verslo grupė ar, pavyzdžiui, su kriminaliniu pasauliu susiję žmonės, paprastai siekdami ne laimėti teismą, nes tam nėra pagrindo, o atsakovams sukelti kuo daugiau nepatogumų.

SLAPP ieškiniuose vienai pusei pinigai ir sugaištas laikas nėra tokie svarbūs, o kita pusė keleriems metams įkinkoma į didžiulį teismo procesą, kuriam finansuoti lėšos yra ribotos.

Kitas svarbus SLAPP ieškinio požymis yra tas, kad tai negali būti ūkinis ginčas. Toks ieškinys turi būti nukreiptas prieš asmenį ar organizaciją, kuri gina viešąjį interesą.

Vis dėlto tai nereiškia, kad ieškinys savaime yra SLAPP, nes ir šioje srityje yra erdvės piktnaudžiauti, kai, tarkime, veikia žurnalistais pasivadinę ne kartą teisti asmenys ar kurios nors verslo grupės interesus ginančios visuomeninės organizacijos. Užsienyje jau buvo ne vienas toks skandalas“, – sakė S.Malinauskas.

Tinklaraštininkui atrodo keista, kad keturi vienos šeimos nariai teismo buvo palaikyti stipresniąja puse ir jų ieškinys pripažintas kaip SLAPP, nes teismai Lietuvoje apskritai kol kas itin nenoriai taiko šį CPK straipsnį.

„SLAPP, sakyčiau, labiausiai asocijuojasi su žodžio laisvės klausimais, kai strateginiu ieškiniu siekiama nutildyti žurnalistus ar visuomenines organizacijas.

Bet kalbant apie civilinius turtinius ginčus ir palyginti nedideles sumas, kurių reikalauja fiziniai asmenys, sunku įsivaizduoti, kad tai būtų SLAPP ieškinys, – bet kuri organizacija tikrai yra pajėgi gintis nuo tokių pavienių asmenų ieškinių.

Juolab kad jei teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą, jis apskritai neatsako į teisinius klausimus, kurie išties gali būti svarbūs, o tai yra pavojinga praktika“, – teigė S.Malinauskas.

Nors nėra baigtinio sąrašo požymių, kurie ieškinį leistų laikyti SLAPP, Europos Tarybos Ministrų komitetas pateikė pavyzdinį tokių požymių sąrašą. SLAPP ieškiniai nebūtinai turi turėti visus šiuos požymius, tačiau kuo jų daugiau arba kuo labiau pasireiškia vienas ar keli, tuo didesnė tikimybė, kad ieškinys tikrai yra atgrasomojo pobūdžio. Į šį sąrašą patenka tokie požymiai kaip: