„Nedalyvavau derybose dėl sutarties ir negaliu nieko pakomentuoti. (...) Turbūt į Vyriausybės programą automatiškai nusikėlė tai, kas yra koalicijos sutartyje“, – antradienį žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.
„Turbūt reikėtų sulaukti, kol koalicijos partneriai pateiks savo viziją, o tada ją detaliai išnagrinėsime ir svarstysime“, – tikino kandidatas vadovauti Finansų ministerijai.
Anot jo, idėja taikyti apmokestinimą bankų įsipareigojimams ar aktyvams yra taikoma jau seniai.
Susiję straipsniai
„Tas punktas, kad taikysime mokestį nuo įsipareigojimų – jis jau seniai yra taikomas. Yra indėlių draudimas, kuris šiuo metu sudaro 0,14 proc. Kol kas mano vizija yra išgirsti jų (koalicijos partnerių – ELTA) viziją. Turbūt esmė ir yra tame, kaip jie tai supranta ir kokias perspektyvas mato“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Šiuo metu finansų viceministro pareigas einantis socialdemokratas teigia, kad pagrindiniai naujosios Vyriausybės siekiai bankų sektoriuje turėtų išlikti panašūs, kaip iki šiol.
„Be abejo, bankų sektoriuje mūsų pagrindinis siekis yra didesnis konkurencingumas, naujų žaidėjų pritraukimas ir rinkos stabilumo užtikrinimas. Tai yra esminiai prioritetai, o kaip mūsų partnerių svarstomas naujas mokestis galėtų tai paveikti – mes vertinsime“, – apibendrino K. Vaitiekūnas.
Finansinio stabilumo mokesčiu naujoji Vyriausybė ketina pakeisti krašto apsaugai skirtą komercinių bankų solidarumo mokestį, kurį Seimas įvedė 2023-ųjų gegužę, o pernai vasarą jį pratęsė vieneriems metams.
Tiesa, solidarumo mokesčio naujoji Vyriausybė žada atsisakyti ir savo programoje numato jo pakaitalą, kuris būtų skaičiuojamas nuo įsipareigojimų, tačiau neįvardijama, kas konkrečiai juo būtų apmokestinama ir nuo kokių įsipareigojimų.
XX-osios Vyriausybės programoje taip pat numatyta didinti nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinį kapitalą, plėsti finansų įstaigos veiklą ir didinti jos investicijas į Lietuvos ekonomikos augimui svarbias sritis.