„Atsižvelgdami į besitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir siekdami užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai kartu su sąjungininkais, taip pat visuotinės gynybos įgyvendinimui, užtikrinsime tvarų krašto apsaugos finansavimą: ne mažesnį nei 5 proc. nuo BVP, atitinkantį karinį patarimą, įgalinantį Lietuvos pasirengimą efektyviai gynybai“, – akcentuojama antradienį paviešintoje naujai formuojamo Ministrų kabineto programoje.
Savo ruožtu iš pareigų atsistatydinusio ekspremjero Gintauto Palucko vadovautos Vyriausybės programoje buvo numatytas įsipareigojimas krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP.
Naujojoje programoje pabrėžiama kad I. Ruginienės vadovaujamas Ministrų kabinetas taip pat užtikrins reikiamą šalies gynybą garantuojantį nekarinių sektorių finansavimą.
Susiję straipsniai
Centro-kairės politinių jėgų formuojama Vyriausybė savo programoje taip pat pabrėžia kartu su Šiaurės, Baltijos šalimis ir Lenkija ketinanti stiprinti išorinės NATO ir ES sienos saugumą ir gynybą. Taip pat pabrėžiamas siekis sukurti integruotą sienos gynybos liniją, apimant Baltijos gynybos liniją.
„Aktyviai dalyvausime ES saugumo ir gynybos iniciatyvose, kurios papildo, bet nepakeičia NATO kolektyvinės gynybos garantijų. Toliau plėtosime bendradarbiavimą su Australija, Japonija, Korėjos Respublika, Naująja Zelandija ir kitomis demokratinėmis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerėmis bei Izraeliu saugumo ir gynybos bei gynybos pramonės srityse“, – rašoma dokumente.
Dėmesys nacionalinės gynybos pramonės plėtrai
Naujojo Ministrų kabineto programoje akcentuojamas ir dėmesys nacionalinės gynybos pramonės plėtrai.
„Nacionalinė gynybos pramonė yra svarbus valstybės apginamumo ramstis. Teiksime išskirtinį prioritetą nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai keturiose esminėse srityse (amunicijos ir sprogmenų gamybos, bepiločių sistemų ir kovos su jomis, sunkiosios karinės technikos surinkimo ir jos aptarnavimo, jūrinės gynybos), bei gynybos pramonės ekosistemos formavimui rytinėje ir šiaurinėje NATO ir ES erdvėje“, – pabrėžiama programoje.
Dokumente pabrėžiamas ir siekis didinti sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalies gynybos pramonės.
„Tobulinsime teisėkūrą, siekiant gerinti sąlygas gynybos ir saugumo pramonės plėtrai, didinsime sąveiką tarp Lietuvos gynybos pramonės ir Lietuvos kariuomenės, taikysime skatinimo priemones gynybos inovacijų plėtrai Lietuvos ekonomikoje ir jų jungtims su sąjungininkų gynybos pramone“, – akcentuojama dokumente.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus. Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba priėmė sausį.