„Reikia atliepti tam tikrą žmonių nepasitenkinimą būtent „Igničio“ veikla, kad ta veikla galbūt kažkokia nelabai patogi, ar savitarnos sistema ar ten dar kažkas nelabai. Iš tikrųjų, mažmeninėje prekyboje „Ignitis“ galėtų veikti šiek tiek efektyviau ir labiau stengtis dėl vartotojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Vaitiekūnas.
„Tai apie tai ir reikia kalbėti – ar tai („Ignitis“ akcijų išpirkimas – ELTA) tikrai tas kelias, kuriuo reiktų eiti, stengiantis didinti tą veikimo efektyvumą ir geresnį atitikimą vartotojų lūkesčiams. Aš manau, kad nereikia skubėti su tokiais kraštutiniais sprendimais. Reikia tiesiog peržiūrėti visą „Igničio“ veiklą, procesus ir galbūt rasti būdų, kad tie mažmeniniai vartotojai taptų tam tikru prioritetu, o ne būtų kažkur ten tarp visų veiklos prioritetų sąrašo gale“, – kalbėjo jis.
Ir nors abejoja valdančiosios koalicijos partnerių „aušriečių“ siūlymu delistinguoti „Igničio grupės“ akcijas – šios iniciatyvos nėra ir Vyriausybės programoje – K. Vaitiekūnas nurodo, jog pats siūlymas nėra „iškeliavęs į šiukšliadėžę“.
„Jis galbūt yra įvilktas į šiek tiek kitokią formą, į platesnę formą, nesusikoncentruojant ties nuosavybės formos pakeitimu. Yra (...) programos punktas, kuris šneka apie tai, kad, vis dėlto, tos valstybės įmonės ir jų procesai turėtų būti peržiūrėti“, – kalbėjo jis, omenyje turėdamas Vyriausybės programos punktą dėl valstybės valdomų įmonių procesų valdymo vertinimo.
Siūlymus delistinguoti „Ignitis grupės“ akcijas į savo rinkiminę programą buvo įtraukusi į naująją valdančiąją koaliciją pakviesta „Nemuno aušra“.
„Ignitis grupės“ akcijų viešas siūlymas akcijų biržoje „Nasdaq“ pradėtas 2020-ųjų spalį.
Daugiau nei 25 proc. grupės akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje, tačiau grupę valdo valstybė – 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai.