„Iš esmės, taip, gali būti sukurta iliuzija, kad šita politika veikia. Visų pirma, dėl pensijų pinigų, kurie įsilies iš antrosios pakopos, ir taip pat dėl pakankamai sparčiai augančių valdžios sektoriaus išlaidų, investicijų į krašto apsaugą, infrastruktūrą.
Dabar buvo patvirtinta, kad mes 6 milijardus gausime iš paskolų investicijoms į krašto apsaugos finansavimą. Tai tų pinigų iš esmės bus pakankamai daug ir tai sudarys iliuziją, kad mes galime sau leisti tokiais tempais didinti tiek minimalų darbo užmokestį, tiek senatvės pensijas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė ekonomistas.
Tačiau jis įspėjo, kad ši iliuzija gali subliukšti 2028 m., kai bus prieita nuokalnė.
„Mes tiesiog išbalansuosime ekonomiką. Pagirios bus, ko gero, pakankamai sunkios“, – be užuolankų sakė Ž.Mauricas.
Manoma, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas tuo metu gali viršyti 3 proc. O tai esą vestų prie mokesčių didinimo klausimų iškėlimo.
„Gyventojai per artimiausius keletą metų susiformuos nepagrįstus lūkesčius, kad jei viskas auga tokiais tempais, tai augs ir toliau. Bet jie galbūt neįvertins to, kad nemaža dalimi tai auga iš skolintų pinigų, kurie įsilieja tiek į krašto apsaugą, tiek į infrastruktūrą, o ypač – iš antros pakopos atsiimtų pinigų“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį ir į didinamą pensinį amžių – esą dėl šios priežasties pensininkų skaičius dabar neauga taip sparčiai, kaip augtų, jei amžius nebūtų didinamas. Tačiau ateis laikas, kai jų pradės daugėti.
„Iki 2026 m. didinamas pensinis amžius. Aš nepamenu, ar tai rašyta, bet ministrė pirmininkė sakė, kad toliau pensinis amžius nebebus didinamas. <...> Tai atitinkamai pensininkų skaičius pradės didėti“, – pridūrė Ž.Mauricas.