„Kaip suprasti tokį faktą, kad ES net šiandien, praėjus 3,5 metų nuo karo pradžios, maždaug 13 proc. savo gamtinių dujų perka iš Rusijos, o ta suma, kurią ji sumoka už tą naftą ir dujas – yra didesnė nei visa jos parama Ukrainai“, – Niujorke žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tai reiškia, kad Europa net nėra neutrali ir ji praktiškai, finansiniu požiūriu, yra labiau Rusijos pusėje nei Ukrainos. Žinoma, mes esame pasiruošę suteikti paramą Ukrainai ir taikome sankcijas Rusijai, tačiau šitas nenuoseklumas ir ta inercija perkant energetinius išteklius iš Rusijos – turėtų visus varyti į neviltį“, – teigė prezidentas.
Anot jo, Lietuva parodė visai Bendrijai, kaip efektyviai atsitraukti nuo rusiškos naftos bei dujų, o jei likusios valstybės narės to nepadarys – jos toliau maitins agresorės karo mašiną.
„Lietuva parodė puikų pavyzdį, kaip galima (atsitraukti nuo rusiškų išteklių – ELTA) per labai trumpą laiką. Taip, mes pradėjome gerokai anksčiau ruoštis ir taip, mes neturėjome iliuzijų dėl Rusijos“, – tikino G. Nausėda.
„Mes padarėme veiksmus, kuriuos dabar dauguma ES valstybių daro, tačiau jos turi daryti tai greičiau, nes priešingu atveju – mes maitiname Rusijos karo mašiną savo pačių pinigais“, – apibendrino valstybės vadovas.
ELTA primena, kad nepaisant siekio nutraukti kelis dešimtmečius stebimą Europos priklausomybę, Rusija 2024 m. vis dar tiekė 19 proc. ES dujų, palyginti su 45 proc. prieš karą. Tai iš dalies lėmė išaugę jūra gabenamų SGD pirkimai, kurie iš dalies kompensavo smarkiai sumažėjusį importą vamzdynais.
2024 m. 32 mlrd. kubinių metrų dujų į Europą atkeliavo „TurkStream“ vamzdynu, o 20 mlrd. kubinių metrų – transportuojant SGD. Didžioji dalis SGD importuojama per terminalus Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje, tačiau sunku nustatyti, kiek jų ten ir suvartojama, ar jos tiesiog keliauja į kitas šalis.
Jungtinės Valstijos, kurios yra pagrindinės naftos gamintojos pasaulyje, yra didžiausios dujų tiekėjos, atsakingos už beveik 45 proc. viso ES SGD importo.