Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad žmonės (dažnai iš kitų savivaldybių) mėgsta baksnoti pirštu, koks didelis yra Vilniaus biudžetas.
„Milijardinis! Na, juk čia gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, todėl natūralu, kad miestiečiai suneša didelį kiekį mokesčių į bendrą katilą. Tiesa, valstybė po to 400 mln. iš vilniečių atiduoda kitoms savivaldybėms, bet, matyt, tokia sostinės dalia. Visgi visi, kas mato dideles Vilniaus pajamas, dažnai užsimerkia ties išlaidomis. O jų augančiam miestui reikia itin daug. Dažnai kartoju, kad per paskutinius 10 metų Vilnius vien oficialiai priaugo 70 tūkst. gyventojų: mums trūksta mokyklų, kelių, darželių, baseinų, vis dar gatvėse matome ir vieną kitą senąją Škodą. Augančiam miestui reikia didelių resursų, kad spėtų iš paskos ir galėtų pakankamai investuoti į paslaugas ir infrastruktūrą“, – feisbuke rašė meras.
Būtent todėl Vilniaus miesto savivaldybė sugalvojo, kaip būtų galima pakeisti situaciją.
„Šiandien matau vieną itin didelį potencialą turinčią nišą. Vilniuje gyvenantys, bet Skuode ar bet kurioje kitoje savivaldybėje registruoti žmonės. Pagal sveikatos įstaigų duomenis, skaičiuojame, kad jų gali būti ir apie 100 tūkst. Kitas rodmuo – didelė dalis neįsiregistravusių asmenų yra studentai (skaičiuojame, kad deklaravę 17 iš 50 tūkst.). O matematika paprasta – vienas asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje miestui reiškia apie 1000 Eur į bendrą biudžetą. Taigi, jeigu pavyktų įtikinti persiregistruoti 1000 žmonių, tai reikštų papildomą milijoną į biudžetą, jeigu 10 tūkst. – 10 milijonų ir t. t.“, – teigia V. Benkunskas.
Naujai prisiregistravusiems vilniečiams – dovanos ir piniginės išmokos
Rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybė svarstys sprendimo projektą, kuriuo siekia paskatinti deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje – mieste, kuriame gyvena. Taip siektų spręsti mokesčių surinkimo klausimą.
Vilniaus miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Julius Lukošius paaiškino, kad naujai prisiregistravusiems vilniečiams būtų skiriamas dovanų paketas ir pinigai.
Tiesa, ne viskas iškart.
„Pirmosios dovanos yra orientuotas į mūsų miesto paslaugas. Tai yra nemokami bilietai: viešojo transporto, į mūsų kino teatrą ir baseiną.
O pragyvenus pirmuosius ir antruosius metus, tai būtų galima susigrąžinti dalį savo sumokėto gyventojų mokesčio, kuris atitenka Vilniaus miestui. Tai būtų galima susigrąžinti iki 50 procentų to, kas atitenka Vilniui nuo to žmogaus sumokėtų mokesčių, bet ne daugiau nei 500 eurų.
O pragyvenus dar vienus metus, vėl galėtų pretenduoti gauti finansinę paskatą“, – dėstė jis.
Jei taryba pritars šiam siūlymui, Vilniuje gyvenantys, bet savo gyvenamosios vietos čia nedeklaravę gyventojai, nuo rugsėjo 26 d. savivaldybės tinklalapyje galės ieškoti el. paslaugos deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir atskirai pateikti prašymą dėl finansinės paskatos.
Tiesa, jei savo gyvenamąją vietą gyventojai deklaruos nesulaukę rugsėjo 26 d., pretenduoti į finansines paskatas jie negalės.
„Jeigu nori gauti paskatas, tuomet reikėtų sulaukti to termino, nes tuomet įsigaliotų tarybos sprendimas ir atsivertų langas šiai kampanijai“, – sakė J. Lukošius.
Pasiteiravus, kiek tikimasi pritraukti naujų vilniečių, J. Lukošius tikino, kad ne tai svarbiausia.
„Programa yra taip sukonstruota, kad bet kokiu atvejų miestas neliktų minuse. Ar skaičiai bus dideli, ar maži – miesto pajamos judės teigiama kryptimi. Kiekvienos žmogus reikštų maždaug tūkstantį eurų per metus į miesto pajamas. Tai, įsivaizduokim, jeigu iš skaičiuojamų daugiau nei 100 tūkstančių ateitų bent 10 tūkstančių žmonių, tai būtų dešimt milijonų eurų per metus“, – aiškino vedėjas.
Jis tikina, kad tai labai reikšminga suma biudžetui, kuri leistų ne tik plėsti ar gerinti viešąsias paslaugas, bet ir sutvarkyti gerokai daugiau infrastruktūros mieste.
„Mes tikrai dirbsime ir aiškiai išdėstysime taisykles, reglamentuojančias gyvenamosios vietos deklaravimą. Juk gyvenamąją vietą galima deklaruoti ir nuomojamame būste – tam pakanka turėti galiojančią nuomos sutartį. Jei žmogus turi sutartį, jis gali deklaruoti gyvenamąją vietą tame būste.
Kitas atvejis, jei žmogus gyvena be jokių teisių ir dokumentų, šešėlyje, ši programa yra proga ir paskatinimas susitvarkyti ir elgtis teisėtai“, – pabrėžė J. Lukošius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybė šia programa neragina atsikraustyti į Vilnių gyventi.
„Nesitikime, kad žmonės mes gyvenimus kitose avivaldybėse ir kelsis į Vilnių dėl šių paskatų. Mes kreipiamės į žmones, kurie jau faktiškai čia gyvena ir tiesiog nėra susitvarkę savo deklaravimo klausimų. Nes būtent dėl to mes turime žmones, kurie kasdien yra mieste, jie naudojasi mūsų paslaugomis, infrastruktūra, tačiau jų uždirbti pinigai nepasiekia Vilniaus miesto.
Visgi mes turime tą atotrukį tarp tos infrastruktūros, kurią galėtume turėti, jeigu visi dakvaluotų gyvenamąją vietą, ir tos situacijos, kuri yra dabar. Tai net ir esami Vilniaus gyventai laimėtų, nes galėtume turėti didesnį miesto biudžetą, tai reikštų daugiau geresnio eismo, daugiau geresnių paslaugų, daugiau ūgdymo įstaigų, geresnė kokybė jose. Tai visa tai būtų nauda ir jau esamiems vilniečiams, kurie čia gyvena ir seniau“, – planuojamas naudas apibendrino Finansų skyriaus vedėjas.
Viską susitvarkyti bus paprasta
Portalas Lrytas pasidomėjo, ar tai nesukels didelių nepatogumų gyventojams ir ar neišaugs administracinė našta, tačiau J. Lukošius patikino, kad vadinamojo „popierizmo“ šioje vietoje iš viso nėra.
Anot jo, pasinaudodami elektroninėmis paslaugomis gyventojai galės užpildyti paraišką, kur turės pridėti savo mokesčių deklaraciją ir pasirašyti. Tuomet skaitmeniniai įrankiai, kurie moka pažinti reikšmes langeliuose, suskaičiuos, kokio dydžio kompensacija priklauso tam žmogui.
„Viskas yra pagal standartinę formą ir kiekvienam gyventui pasiekiama“, – tikino pašnekovas.
Problemą supranta, bet registruotis neskuba
Savivaldybės atlikta apklausa rodo, kad dauguma vilniečių supranta problematiką.
„73 proc. supranta, kad miesto biudžetas priklauso nuo užsiregistravusių skaičiaus. 82 proc. mano, kad nedeklaravę vietos vilniečiai turi neigiamos įtakos Vilniaus miestui. 87 proc. mano, kad savivaldybė turėtų labiau motyvuoti gyventojus oficialiai registruotis Vilniuje“, – skelbiama apklausos duomenyse.
Rusnė iš Plungės Vilniuje gyvena jau dešimtmetį, tačiau savo oficialios gyvenamosios vietos keisti neskuba.
„Į Vilnių prieš kokius dešimt metų atvykau mokytis, vėliau, pabaigusi studijas, susiradau darbą ir likau čia gyventi, bet neturiu nuosavo būsto, nuomojuosi, todėl gyvenamąją vietą deklaruoju gimtinėje pas tėvus“, – portalui Lrytas sakė Rusnė.
Ji teigė suprantanti, kad jos mokesčiai atitenka Plungės savivaldybės biudžetui, bet mano, kad mažoms savivaldybėms sunkiau nei Vilniui. Moteris sako, kad džiaugiasi, savo mokesčių dalį netiesiogiai atiduodama gimtinei.
Susisiekus su dar viena pašnekove, kuri Vilniuje gyvena vos metus, ji teigė, kad nė nepagalvojusi apie registracijos vietą.
„Vilniuje tik mokausi, nedirbu, o kai reikia į sveikatos įstaigą, važiuoju namo. Dar nesijaučiu tikra vilniete ir nežinau, kaip susiklostys gyvenimas po studijų, gal grįšiu atgal į gimtinę, tai kam man tą gvenamąją vietą keisti?“, – svarstė Ugnė.
Vestina, į Vilnių atvykusi iš Tauragės, portalui Lrytas pasakojo, kad apie tai buvo pagalvojusi tik vieną kartą.
„Vienintelį kartą esu pagalvojusi apie deklaraciją tada, kai pasirašinėjau būsto nuomos sutartį, nes tam tikras sąlygas atitinkantys gyventojai gali pasinaudoti būsto nuomos kompensacija, jei savo vietą yra deklaravę Vilniuje.
Bet tuomet to taip ir nepadariau, pasirodė per daug popierizmo, o ir nebuvau tikra, kad tikrai atitinku visas sąlygas kompensacijai gauti. Jei savivaldybė mokėtų 500 eurų vienkartinę išmoką – kodėl gi ne, paskata tikrai gera, juolab, kad ir pačiai tam tikrais atvejais toks sprendimas pasitarnautų, pavyzdžiui, kai vyksta rinkimai, galėčiau eiti balsuoti ne tik išankstinę dieną, o ir kartu su visais.
Bet teko skaityt, kad iš pradžių galvojama ne apie pinigines, o tik apie kitokias paskatos priemones, tarkim, kelionę naujuoju elektriniu laivu – toks pasiūlymas nemotyvuoja“, – atviravo pašnekovė.
Tačiau yra ir dar kitaip manančių. Tomas iš Alytaus Vilniuje gyvena daugiau nei dešimtmetį ir sako, kad visuomet norėjo tapti oficialiu vilniečiu, bet kurį laiką neturėjo nuosavo būsto.
„Vos tik įsigijau savo namus, iškart deklaravau gyvenamąją vietą. Man tai atrodo svarbu ir norėjau, kad mano sumokami mokesčiai būtų skirti miestui, kuriame gyvenu ir kurio bendruoju gėriu naudojuosi tiek aš, tiek mano šeima. Manau, kad net ir vienkartinė išmoka paskatintų čia gyvenančius deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nes yra daug tokių, kurie baiminasi, kad ilgai užtruks, kad reiks teikt kažkokius dokumentus, nors jau seniai gyvena Vilniuje, turi savo būstus ir pan.“, – dėstė jis.
Siūlo plėsti paslaugas, o ne dalinti pinigus
Su tokia iniciatyva iš dalies nesutinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijos narys Aleksandras Nemunaitis. Jis sako, kad pati idėja yra labai gera ir tą reikėjo padaryti jau seniai, tačiau siūlytų ne pinigus mokėti, o išplėsti siūlomų paslaugų spektrą.
„Jeigu mes galvotume tik apie Vilnių, o ne valstybiškai, sakyčiau, kad viskas labai gerai, tačiau bijau, kad gali susiklostyti labai nedėkinga patirtis, kurią turime jau dabar, kai skatiname mokytojus, juos atimdami iš kitų regionų, lygiai taip pat ir policininkus viliojame“, – atkreipė dėmesį tarybos narys.
Jo manymu, dėl siūlomų paskatų, apie kurias dar bus diskutuojama Savivaldybės tarybos posėdyje, žmonės prisiregistruos Vilniuje (be to, kad prisiregistruos tie, kuriems ir reikėtų), bet pabrėžia, kad gali būti atidaryta Pandoros skrynia.
„Žmonės pas mus yra verslūs ir apsukrūs, ir jeigu regionai pradės tarpusavyje konkuruot piniginėmis išmokomis, aš bijau, kad gyventojai tiesiog pradės žiūrėti, kur jiems apsimoka.
Kai yra vaikai ir žmogui reikalinga registracija dėl darželio ar mokyklos, tai jie registruojasi Vilniuje, bet vaikams ūgtelėjus ir pamačius, kad, pavyzdžiui, Ukmergė irgi skiria išmoką, tai ar nebus persiregistruojama ten dėl tos pačios priežasties – vėl gauti pinigus. Šiuo metu Ukmergė ir Zarasai siūlo susigrąžinti iki tūkstančio eurų GPM per metus.
Aš siūlyčiau kitokias paslaugas, pavyzdžiui, nemokamas stovėjimas ar viešasis transportas. Tuomet ir Vilniaus savivaldybei būtų nauda, siekiant pvz. išlaipinti žmones iš automobilių“, – portalui Lrytas dėstė A. Nemunaitis.
Jis teigia, kad reikėtų dar ir teisiškai pasitikrinti, nes, anot tatybos nario, neaišku, kodėl išskiriami kiti.
„Tas, kas prisiregistruos, irgi bus vilnietis. Tai turėsime seną ir naują vilniečius, ir man čia neaišku, kokiu pagrindu bus suteikiama parama tik vienam iš jų. Tačiau labiausiai abejoju dėl priemonių, pati mintis yra gera“, – kalbėjo pašnekovas.
Socialiniuose tinkluose merui paskelbus apie idėją ir norą pritraukti savo gyvenamąją vietą deklaruoti Vilniuje, žmonės klausė, kaip prisiregistruoti tiems, kurie neturi nuosavo būsto.
„Tai gal pirmiausiai informuokite kaip prisiregistruoti tiems, kurie neturi nuosavo būsto“, – rašė vienas komentatorius. Tačiau meras pabrėžia, kad tokie žmonės gali registruotis ten, kur gyvena.
„Su nuomos sutartimi gali ateiti į seniūniją arba savivaldybę, ir darbuotojas deklaruos pagal sutartį. Kai yra sutartis, atskiro būsto šeimininko sutikimo nereikia“, – paaiškino jis.
Skatinimo priemones siūlo ir kitos savivaldybės
Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis sako, kad gyventojų, kurie faktiškai negyvena rajone, tik deklaruoja gyvenamąją vietą, yra, tačiau niekada neskaičiavo, kokią biudžeto dalį suneša išvykusiųjų pinigai.
„Gyventojų, kurie gyvenamąją vietą deklaravę Plungės rajono savivaldybėje, bet gyvena Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose, tikrai turime. Tai ir studentai, ir dirbantieji. Dauguma, žinoma, – jaunimas. Kol gyvenamoji vieta deklaruota Plungėje, yra tikimybė, kad žmogus čia sugrįš. Skaičiaus, kiek yra deklaravusiųjų, bet negyvenančių, įvardyti negalėčiau, nes analizės ta tema niekada nesame darę. Kaip ir to, kiek mokesčių jų dėka tenka mūsų biudžetui“, – portalui Lrytas sakė vicemeras.
Visgi, savivaldybė laukia po studijų sugrįžtančių jaunuolių ir turi jiems paruošę skatinamųjų priemonių kompleksą:
„Nemanome, kad šioje situacijoje pagelbėti gali piniginės išmokos. Mūsų įsitikinimu, svarbiausia sąlyga žmogui grįžti ar atvykti gyventi į Plungę yra patraukli, patogi ir saugi aplinka: Plungė yra pramonės miestas, tad čia visada yra darbo vietų; atlyginimų vidurkis lenkia kaimynines savivaldybes, pas mus nemokamas visuomeninis transportas.
Savivaldybė taip pat yra parengusi trūkstamų specialistų pritraukimo programą, teikia paramą įsigyjantiesiems būstą, pas mus yra laisvų vietų lopšeliuose-darželiuose, puikiai sustyguota švietimo sistema, prie kurios priderintas ir neformalusis ugdymas, aukšto lygio sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, aktyvus kultūrinis gyvenimas, sutvarkyta poilsio ir pramogų infrastruktūra, nuolat tvarkomi kelia, gatvės, šaligatviai, teikiamos lengvatos pradedantiesiems verslininkams. Manau, visa tai ir yra pačios geriausios gyventojus pritraukiančios ir skatinančios priemonės“, – paaiškino Ž. Purauskis.
Kaip ir kitos savivaldybės, Utena taip pat stengiasi pritraukti ir išlaikyti žmones, kurie čia norėtų ne tik apsilankyti, bet ir gyventi, kurti šeimą.
„Utenos išskirtinumas tas, jog miestas yra įsikūręs miškų, ežerų ir unikalios gamtos apsuptyje, bet tuo pačiu turi ir šiuolaikiniam miestui būtiną infrastruktūrą, kompaktiškus ir tvarkingus kvartalus, gilias ir nuolat puoselėjamas pramonės tradicijas bei puikų, kelias minutes tetrunkantį susisiekimą su bet kuriuo miesto tašku.
Be įprastų pagalbos priemonių (paramos būsto nuomai, finansinės paskatos pirmojo būsto įsigijimui ir kitų), Utenos miestas pasirengęs suteikti tvirtą užnugarį šeimoms ir kviečia kurtis bei gyventi saugioje ir veiklioje aplinkoje – mieste, kuriame daug mažiau didmiesčiams būdingo skubėjimo, tačiau yra viskas, ko reikia, kad vaikai gautų puikų išsilavinimą“, – sako Utenos savivaldybės komunikacijos koordinatorė Irma Pimpičkaitė.
Anot jos, optimalus darželių, mokyklų, gydymo, socialinių ir kitų įstaigų tinklas pasiekiamas ranka, todėl uteniškiai nešvaisto brangaus laiko kamščiuose, jį geriau skiria artimiesiems ir sau.
„Mieste sėkmingai veikia ne tik didžiausios Baltijos šalyse gamyklos, bet ir nesunkiai randa galimybes smulkusis bei vidutinis verslai. Utenoje taip pat kuriamas Pramonės parkas – didelės svarbos projektas ne tik Utenai, bet ir visam regionui. Įgyvendinant jį, bus pritraukta papildomų investicijų bei sukurta naujų darbo vietų.
Dar vienas privalumas – už buto, esančio Vilniaus pakraštyje, kainą Utenoje galima įsigyti namą gamtos pašonėje. Šiuo metu miesto savivalda stengiasi pritraukti daugiau nekilnojamo turto vystytojų, kad skirtinguose miesto kvartaluose atsirastų naujų galimybių įsikurti šiuolaikiškame gyvenamajame būste.
Aktyviai vykdomas gyvenamosios aplinkos modernizavimas, gatvių remontas, poilsio zonų, žaidimų aikštelių ir kitų viešųjų erdvių atnaujinimas rodo, kad Utena – kelyje į pažangų, šiuolaikiškus visuomenės poreikius atliepiantį miestą“, – apie savivaldybės siūlomus privalumus kalbėjo pašnekovė.