Jis pasidalijo įžvalgomis, kaip gerą nuotoliniu dirbantį profesionalą atskirti nuo prasto.
Konkretumas. Kai gauna užduotį, geras profesionalas konkrečiai parašo, kada ją įvertins, o vėliau – kada atliks. Prastas profesionalas mieguistai brūkšteli:„Žiūrėsim, prisėsiu kada“.
Kliūčių atpažinimas. Iškilus kliūtims, geras profesionalas sugeba anksti nustatyti, kur jos (pvz., senas programos kodas), ir tai iškomunikuoti: gal pavyktų susisiekti su senaisiais autoriais, gauti dokumentaciją arba pasamdyti vyresnės kartos kolegą?
Pažadų laikymasis. Geras profesionalas duoda realistiškus pažadus ir atsispiria indiškai pagundai vien pritariamai linksėti. Jis nevėluoja su terminais, nes nusimato juos realius. Svarbiau ne kuo daugiau padaryti, o laikytis, ko pažadėjai. Komandą visada galima surinkti prieš mūšį, bet jam prasidėjus tą daryti – jau vėlu.
Rašyba. Prastas darbuotojas žinutes rašo po vieną žodį eilutėje, panašiai kaip „One.lt“ laikų paauglys, arba pila pastraipas su tik sau įsivaizduojamais skyrybos ženklais. Kad suprastum tokias žinutes, esi priverstas eikvoti energiją skaitant jas kelis kartus, kol supranti, ką anarchiškasis kolega turėjo omeny. Geras profesionalas rašo tvarkingais sakiniais, lengvai struktūruotomis pastraipomis, numeruoja punktais.
Pozityvas. Atmosfera yra užkrečiama, tad negatyvus bendravimas su kolegomis ar nepagrįsti bandymai permesti jiems atsakomybę nepriimtina. Geras profesionalas kolegas pagiria viešai, o kritikuoja privačiai, akis į akį.
Savo ribų pripažinimas. Geras profesionalas jaučia savo galimybių ribas ir nebijo pasirodyti silpnas: jei deleguotai užduočiai yra netinkamas, taip ir pasako, ir pataria, kokio tipo specialisto tam reikia. Blogas profesionalas nemoka pasakyti „ne“.