Nuo metų pradžios iki rugpjūčio euro zonos pramonės PMI (angl. Purchacing Managers‘s Index – PMI) pirmą kartą sumažėjo, t. y. sumažėjo nuo 50,7 rugpjūčio mėn. iki 49,5 rugsėjo mėn.
„Rugsėjo mėnesį pramonės lūkesčių indeksas nukrito iki 46,7 – tai vienas žemiausių rodiklių per pastarąjį pusmetį. Tai reiškia, kad daugiau įmonių šiandien prognozuoja gamybos mažėjimą, nei tikisi augimo. Chemijos, nemetalo mineralinių produktų bei plastiko ir gumos sektoriuose nuotaikos ypač prastos, prastesni lūkesčiai jaučiasi ir maisto pramonėje. Tik baldų, elektronikos bei siuvimo įmonės išlieka virš 50 ribos, tačiau bendro vaizdo jos nepakeičia“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Labiausiai euro zonoje krito naujų užsakymų skaičiai. Be to, euro zonos pramonės įmonės tęsia jau nuo 2023 metų birželio besitęsiančią darbuotojų skaičiaus mažinimo tendenciją.
Ne kitokiomis nuotaikomis gyvena ir Vokietijos pramonės įmonės. Rugsėjo mėn. Vokietijos pramonės PMI nukrito iki 48,5 nuo 49,8 rugpjūčio mėn. Labiausiai traukėsi taip pat naujų užsakymų skaičiai, mažėjo eksporto apimtys. Darbuotojų skaičiai mažėjo sparčiausiai per pastaruosius tris mėnesius.
Pirmos metų pusės pramonės euro zonos ir Vokietijos pramonės spurtą, kurį lėmė siekis kuo daugiau importuoti prekių iki įsigalios JAV taikomi importo muitai prekėms iš ES, keičia realaus pramonės optimizavimo sprendimų lavina siekiu prisitaikyti prie naujos pasaulio tarptautinės prekybos tvarkos.
Lietuvos pramonės gamybos prognozės prastėjo jau šešis mėnesius iš eilės. Kas penkta pramonės įmonė Lietuvoje mano, kad jų produkcijos apimtys artimiausiu metu mažės. Nuo metų pradžios ypač išaugo chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriaus įmonių, kurios mano, kad artimiausiu metu gaminamos produkcijos apimtys mažės. Jei metų pradžioje sektoriuje vyravo tam tikras optimizmas ir tik viena iš 20 įmonių manė, kad jų produkcijos gamybos apimtys mažės, tai rugsėjo mėn. tokiomis nuotaikomis gyvena jau kone pusė visų šio sektoriaus įmonių.
„Šiuo metu ekonomikos augimą labiau palaiko paslaugų sektorius, tačiau tai negali pakeisti pramonės vaidmens užtikrinant eksporto plėtrą ir darbo vietas regionuose. Prekybos karai, nauji muitai ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje tradicinės pramonės plėtros neskatina, tačiau jie atveria nišas gynybos pramonei – šį potencialą Lietuva turėtų aktyviau išnaudoti.
Tam būtina konkurencinga aplinka. Pastaroji mokesčių reforma konkurencingumo nepagerino – priešingai, kaimyninės šalys siūlo nulinį pelno mokestį reinvestuojamam pelnui. Jeigu norime išvengti užsitęsusios stagnacijos, turime svarstyti mokesčių politikos korekcijas, skatinti darbo našumo didinimą ir inovacijas, kartu kryptingai plėtojant gynybos pramonę“, – pažymi V.Janulevičius.
Lūkesčiai dėl artimiausio meto produkcijos gamybos Lietuvoje toliau prastėja kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriuose. 45 proc. kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir 35 proc. guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorių įmonių mano, kad produkcijos gamybos apimtys artimiausiu metu mažės.
Tačiau reikia pažymėti, kad, jei kone pusė kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos įmonių tikisi produkcijos apimčių mažėjimo, tai maždaug tiek pat šio sektoriaus įmonių mano, kad jų produkcijos gamybos apimtys artimiausiu metu augs. Tokio skirtumo priežasčių reikia ieškoti konkrečiai įmonių produkcijos rinkos struktūrai (orientuotų į eksportą lūkesčiai – prastesni, orientuotų į vietinę rinką – kiek geresni). Ir vis tik apie trečdalį šalies pramonių įmonių mano, kad artimiausiu metu jų produkcijos gamybos apimtys augs.
Nuo metų pradžios tęsiasi lūkesčių dėl paklausos vertinimo mažėjimo tendencija. Vis daugiau šalies pramonės įmonių mano, kad paklausa yra per maža. Manančių, kad ji yra per didelė, iš viso beveik nėra, o manančių, kad ji per maža – skaičiai auga.
Nuo metų pradžios nėra nė vieno šalyje pramonės sektoriaus, kuris manytų, kad jo produkcijos paklausa yra per didelė. Tačiau reikia pažymėti, kad nuo metų pradžios beveik nekito įmonių turimų užsakymų skaičiai.
Įmonių turimos gatavos produkcijos atsargos didele dalimi kol kas išlieka nepakitusios (84 proc. šalies pramonės įmonių mano, kad jos yra pakankamos). Tačiau nuo metų pradžios gana nuosekliai prastėja įmonių lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus artimiausiu metu. Rugsėjo mėn. jau 13 proc. pramonės įmonių manė, kad artimiausiu metu darbuotojų skaičiai mažės.
Jei chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriaus įmonėse darbuotojų skaičiaus mažinimo nuotaikos gana ryškios nuo šių metų pradžios, maisto produktų gamybos sektoriuje vyksta sezoninis darbuotojų skaičiaus mažinimas, tai kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriaus įmonėse lūkesčiai dėl darbuotojų sumažėjo būtent rugsėjo mėn.
Jei metų pradžioje beveik nebuvo šio sektoriaus įmonių, kalbančių apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, tai rugsėjo mėn. jau beveik kas penkta šio sektoriaus įmonė teigė planuojanti artimiausiu metu mažinti darbuotojų skaičių. Ryškiausios tendencijos didinti darbuotojų skaičius fiksuotos kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose (tačiau nuo metų pradžios skaičiai tokių įmonių mažėja) bei baldų gamybos sektoriuje, kur nuo metų pradžios kas ketvirta įmonė mano, kad darbuotojų skaičius didins.
Rugsėjo mėn. nevyko reikšmingų pokyčių pramonės įmonių pajėgumų panaudojime. Pajėgumų panaudojimas vis dar išlieka mažesnis nei ilgametis vidurkis (75 proc. 2015 – 2024 m. rugpjūčio mėnesiais) ir siekė 72,3 proc. rugsėjo mėn.
Rugsėjo mėn. tik trijuose šalies pramonės sektoriuose lūkesčiai viršijo 50. Pramonės lūkesčiai kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje siekė 53,2, baldų gamybos sektoriuje – 51,5, o drabužių siuvimo – 50,5. Mažesni nei visoje pramonėje lūkesčiai rugsėjo mėn. buvo fiksuoti kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuje, kur jie siekė tik 38,9 (kai rugpjūčio mėn. siekė dar 43,0), chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriuje – 39,0 (kai rugpjūčio mėn. – 47,2), guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriuje – 39,6 ir maisto produktų gamybos sektoriuje – 46,4. Reikia pažymėti, kad būtent kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriaus įmonių lūkesčiai mažėjo labiausiai per paskutinius keturis mėn., t. y. jie mažėjo nuo 49,6 birželio mėn. iki jau minėtų 38,9 rugsėjo mėnesį.