Tyrimai ir ekspertai teigia, kad nelegalių nuotolinių lošimų apimtis Lietuvoje siekia apie 30 proc. legalios lošimų rinkos dydžio, tai reiškia, kad nelegalūs operatoriai gauna apie 50 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžeto nepasiekia mažiausiai 25 mln. eurų pajamų įvairių mokesčių pavidalu.
Žiūrint į duomenis nekyla abejonių, kad nelegalių lošimų apimtys Lietuvoje nuolat auga ir nėra jokių prielaidų manyti, jog šis procesas sustos savaime, juolab, kad prieiga prie legalių lošimo paslaugų Lietuvoje nuolat mažinama – tokia nuostata yra įtvirtinta net įstatyme.
Nelegalių lošimų vartojimo augimo priežasčių sąrašas ilgas, tačiau pagrindinės yra trys. Pirmoji – vartotojų požiūriu, mat nelegalios lošimų paslaugos gali būti vertinamos kaip patrauklesnės nei legalios.
Antroji – labai lengvas nelegalių lošimų paslaugų pasiekiamumas, nes jos yra aktyviai reklamuojamos ir prieinamos net nepilnamečiams. Trečioji – šiuo metu Lietuvos valstybės taikomos nelegalių lošimų užkardymo priemonės yra menko efektyvumo.
Žala matyti įvairiose srityse
Nesutramdomi nelegalūs lošimai kelia didžiulę žalą visuomenei, ir ne tik valstybės biudžetui.
Nelegalių lošimų socialinę žalą pinigais sunku suskaičiuoti, tačiau ji yra ženkli.
Pavyzdžiui, apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras yra labai riboto efektyvumo priemonė, nes asmuo, save apribojęs nuo legalių lošimų, niekaip nėra apribotas dalyvauti nelegaliuose lošimuose.
Blogiausia, kad į nelegalius lošimus įsitraukia vaikai, paaugliai ir jaunimas, kuriems yra numatytas 21 metų amžiaus barjeras legalių lošimų vietose.
Mato rimtą pavojų vaikams
Legalių lošimų operatorių veiklą yra griežtai kontroliuojama, už reglamentavimo pažeidimus gresia didžiulės baudos, todėl bendrovės atidžiai stebi, kad į lošėjų gretas nepatektų asmenys, neturintys tam teisės.
Tačiau nelegaliems operatoriams nėra jokio skirtumo, kas lošia, nes jokios realios atsakomybės ar sankcijų Lietuvoje jie nesulauks.
Tad kol valstybės institucijos trypčioja vietoje, apsaugoti vaikus nuo pavojaus tenka šeimoms savo rūpesčiu.
„Jeigu matome grėsmę, reikia reaguoti. Nereikia laukti, kol padėtis bus kritinė“, – įsitikinęs Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vadovas Saulius Čaplinskas.
„Tai auganti problema ir ji tik didės. Tėvai turėtų domėtis, ką veikia jų atžalos“, – įsitikinęs parlamentaras.
Jis žino pavyzdžių, kai net paaugliai lošdami gauna pinigų, tačiau tokia veikla gali palikti skausmingų pėdsakų. Per naktis sėdėdami prie kompiuterio jie tiesiog neišsimiega, o miegas yra vienas esminių sveikatos veiksnių.
„Būdamas gydytojas kalbu per sveikatos prizmę, o teisinė pusė – labiau kolegų reikalas“, – kalbėjo politikas.
S.Čaplinskas tikino, kad komisijoje apie nelegalių lošimų keliamas problemas kalbėta ne kartą ir šios temos neketinama paleisti iš akiračio.
„Įstatymai neveiks, jeigu visuomenė jų nepalaikys. Kitoje barikadų pusėje yra nepalyginamai didesni pinigai, kurie gali įtakoti tam tikros informacijos sklaidą“, – svarstė S.Čaplinskas.
Neskuba pasinaudoti sėkminga užsienio patirtimi
„Akivaizdu, kad nelegalūs lošimai, nepriklausomai nuo apimties, kelia susirūpinimą, visų pirma, dėl tinkamos lošėjų apsaugos užtikrinimo bei su tuo susijusių galimų neigiamų finansinių bei socialinių pasekmių.
Atitinkamai, dedama daug pastangų reguliavimo ir įgyvendinimo priemonėmis, taip pat rinkos priežiūros priemonėmis stiprinti lošėjų apsaugą bei kovoti su nelegaliais lošimais“, – komentare naujienų portalui lrytas.lt pareiškė Finansų ministerijos vadovybė.
Tačiau tikrovėje valstybės pastangos labai ribotos – be periodinio nelegalių lošimų tinklapių blokavimo ir apribojimo naudoti lietuviškų bankų korteles – jokių kitų priemonių prieš visur aktyviai reklamuojamus nelegalius lošimus ministerija ir Lošimų priežiūros tarnyba kol kas nerado.
Tačiau kyla klausimas, kodėl nepasidairoma plačiau ir nepasinaudojama sėkminga užsienio patirtimi?
O jos yra – keli pavyzdžiai iš Europos.
Danijos valstybinis lošimų reguliatorius Spillemyndigheden dėl augančios nelegalių lošimų pasiūlos bei vartojimo ėmėsi aktyvių priemonių – buvo įgyvendinti kompleksiniai sprendimai, į kuriuos buvo įtrauktas ir privatus sektorius.
Danijoje internetinę erdvę pradėjo stebėti specialūs monitoringo robotai, ieškantys nelegalių lošimo tinklapių, prieiga prie kurių iškart buvo blokuojama Danijos interneto paslaugų teikėjų.
Kitose jurisdikcijose licenzijas turintys, tačiau Danijoje nelegaliai veikiantys operatoriai buvo giežtai įspėti trauktis iš Danijos arba sulauks rimtų teisinių pasekmių. Šios prielaidos sukūrė situaciją, kai 90 proc. Danijos lošimų vyksta legalioje erdvėje.
Prancūzijos valstybės kontrolės institucija Autorité Nationale des Jeux ėmėsi labai panašių veiksmų prieš nelegalius lošimus, į savo veiklą įtraukusi Interpolą, kas padėjo rasti daugelį tikrųjų nelegalių lošimų operatorių ir priversti juos pasitraukti iš Prancūzijos dėl didelių baudų grėsmės.
Sankcijos buvo numatytos ir mokėjimų bendrovėms, kurios dalyvauja lėšų nelegaliems operatoriams pavedimuose.
Nyderlandai taikė panašių priemonių kompleksą, užtikrino didesnes mokesčių įplaukas ir aiškesnę kontrolę dėl galimos lošimų žalos visuomenei.
Griežti įstatymai ir sankcijos – veikia
Užsienio ekspertai teigia, kad Europos šalių lošimų rinkos, tradicijos ir nelegalių lošimų veikimas yra gana skirtingi, tačiau pavojingiausi yra ir didžiausią žalą daro nelegalūs internetiniai lošimai. Todėl sėkmingų kampanijų kovojant su jais strategijos yra panašios.
Pirmiausia – naujausių technologinių sprendimų taikymas. Automatizuoti interneto robotai realiuoju laiku aptinka įtartinus puslapius dar prieš jiems pritraukiant didesnę auditoriją. Tokiu būdu nelegalūs operatoriai fiksuojami greitai ir tiksliai.
Kitas ginklas – operatyvus blokavimas. Užkertamas kelias ne tik prieiti prie svetainių ar IP adresų, dažnai be atskiro teismų sprendimo ir įpareigojant interneto paslaugų tiekėjus bendradarbiauti. Susitarimai su populiariausiomis interneto paieškų sistemomis, kad nelegalios svetainės nebūtų pateikiamos paieškų rezultatuose konkrečiose šalyse.
Trečia – būtinybė kiek įmanoma riboti pinigų srautus, dirbant tiek su bankais, tiek su fintech įmonėmis.
Svarbu ir institucijų bei socialinių partnerių bendradarbiavimas. Policija, mokesčių inspekcija bei lošimų priežiūros tarnybos nebeveikia pavieniui – jos jungia jėgas, o kai kuriais atvejais bendradarbiauja net su tarptautiniais partneriais, tokiais kaip „Europol“.
Visa tai paremta tvirtu teisiniu karkasu. Griežti įstatymai ir sankcijos – nuo milžiniškų baudų iki neteisėtai gautų pelnų konfiskavimo ar net baudžiamosios atsakomybės – siunčia aiškią žinią, kad nelegalūs lošimai čia nepageidaujami.
Ir galiausiai – visuomenė. Be švietimo ir sąmoningumo ugdymo kova būtų nepilna. Todėl daugelis šalių investuoja į informacines kampanijas, ypač stengiamasi edukuoti vaikus ir jaunimą.
Reikia ir bendrų ES pastangų
„Lietuvos gyventojai per metus pralošia daugiau kaip 20 mln. eurų, todėl problemą spręsti būtina“, – įsitikinęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
A.Sysas pripažino, kad nelegalus verslas yra sunkiai kontroliuojamas, o vienas efektyviausių poveikio priemonių socialinė reklama, kurios turėtų būti dar daugiau.
Visos šios priemonės nukreiptos į teisėtą verslą, tačiau kokios galimos priemonės mažintų nelegalią lošimų rinką?
„Viena Lietuva neišspręs šios problemos, būtina suvienyti pastangas su visomis ES šalimis. Negali imtis drastiškų draudimų, kaip Rusijoje ar Kinijoje“, – pareiškė A.Sysas.