Rugsėjo mėnesį Vilniaus oro uosto veiklą bent penkis kartus pakirto pastebėti skraidantys objektai.
Tris iš minimų kartų skraidantys objektai buvo įvardijami kaip dronai, dėl vieno jų negalėjo nusileisti netgi šalies prezidentą Gitaną Nausėdą skraidinęs Lietuvos karinių oro pajėgų C-27J „Spartan“. O sykį teigta, kad pastebėtas skraidantis objektas tebuvo meteorologinis reiškinys.
Nors oro uosto veiklos sutrikimai įprastai neužsitęsia net iki valandos, situacija vis tiek verčia pasukti galvą. Juk anksčiau apie tokius atvejus apskritai nebuvo pranešama, o dabar jų fiksuojama jau ne pirmą mėnesį.
Papildomų įtampų kelia ir NATO šalių oro erdvę pažeidžiantys priešiškų valstybių dronai ar naikintuvai. Pastarieji trikdo ne tik lietuvius, estus ar lenkus, bet, kaip įtariama, jau ir Daniją bei Norvegiją – dėl pastebėtų dronų minimose Skandinavijos šalyse taip pat buvo stabdoma kai kurių oro uostų veikla.
Sieja su augančiu naudotojų skaičiumi
Lietuvos kariuomenė naujienų portalui Lrytas komentavo, kad padažnėjusius pranešimus apie Vilniaus oro uosto veiklos laikiną stabdymą dėl pastebėtų dronų galima sieti su tuo, jog Lietuvoje kasmet didėja bepiločių orlaivių naudotojų skaičius.
Skraidančių objektų stebėsenai Lietuvos kariuomenė naudoja kovos su bepiločiais orlaiviais (K-BO) sistemą. Pastaroji, kariuomenės teigimu, nuolat naujinama ir tobulinama, tačiau atsakyti, ar skraidančių objektų pastebima daugiau būtent dėl sistemų atnaujinimų, negalima.
„Pagal oro uostų nustatytas saugumo tvarkas, nepriklausomai nuo to, ar skraidančius objektus oro uosto erdvėje pastebi Lietuvos kariuomenė, ar civiliai asmenys, informuojamas oro uosto skrydžių valdymo centras, kuris priima atitinkamus sprendimus dėl oro erdvės uždarymo“, – buvo teigiama kariuomenės pateiktame komentare.
Taip pat aiškėja, kad Lietuvoje K-BO sistema dislokuota tik Vilniaus oro uoste.
Tiesa, atvejų, kai dėl dronų būtų sutrikusi Palangos ir Kauno oro uostų veikla, Lietuvos oro uostai (LTOU) nėra fiksavę. Tai portalui Lrytas patvirtino LTOU atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.
Ką daryti keleiviams?
Kaip matyti iš informacijos žiniasklaidoje, tokie oro uosto veiklos sutrikimai užsitęsia iki valandos. O tai atitinkamai nulemia ir skrydžių vėlavimus.
Bendrovės „Oro skundas“ įkūrėjo Balio Rimkaus pasiteiravome, ar tokiais atvejais keleiviams priklauso kompensacija.
„Tais atvejais, kai dėl saugumo kažkokie dalykai vyksta, tai faktiškai niekada kompensacijos neturėtų priklausyti“, – atsakė pašnekovas.
Aiškėja, kad pareiga mokėti kompensacijas oro linijoms kyla tada, kai jos gali kontroliuoti vėlavimą. Tačiau šiuo atveju sprendimus priima pats oro uostas, o skrydžius vykdančios bendrovės dėl to negali nieko padaryti.
Anot B.Rimkaus, dėl konkrečių su dronais susijusių skrydžių vėlavimų bendrovė jau sulaukė kelių užklausų iš keleivių.
Tiesa, skrydžiui vėluojant, keleiviai iš oro linijų vis tik gali paprašyti maisto ar gėrimų kuponų. Jei to nesiūlo, tuomet keleiviai gali išsisaugoti pirkimo metu gautus čekius ir, priklausomai nuo vėlavimo laiko, dėl to vėliau kreiptis į skrydžių bendrovę.
„Oro skundo“ įkūrėjas atkreipė dėmesį, kad net jei oro uosto veikla ir buvo sutrikusi tik trumpam laiko tarpui, nereiškia, kad tiek pat vėluos ir skrydis. Esą vėlavimas gali ir užsitęsti.
Vis tik jei skrydis būtų apskritai atšaukiamas, oro linijoms tektų pareiga pasiūlyti kitą skrydį artimiausiu metu – net jei skrydį vykdytų kitos oro linijos. Tai reiškia, kad už atšauktą skrydį keleivis pinigų jau neatgautų, tačiau jam būtų kompensuojamos naujo skrydžio išlaidos.