Nors ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys rodo, kad naftos produktų importo iš Rusijos dalis ES sumažėjo nuo 29 proc. 2021 m. pirmąjį ketvirtį iki 2 proc. 2025 m. antrąjį ketvirtį, kai kurios šalys vis dar moka šimtus milijonų eurų agresorei.
Helsinkyje įsikūręs Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras (CREA) paviešino duomenis, kurie atskleidžia, kad ES rugpjūčio mėnesį buvo ketvirta pagal dydį Rusijos iškastinio kuro pirkėja iš penkių didžiausių importuotojų.
Žaliavinė nafta sudarė 32 proc. šio ES importo – konvertuojant į eurus, tai yra net 379 mln. Eur pajamų.
O penki didžiausi importuotojai bendrijoje – Vengrija, Slovakija, Prancūzija, Nyderlandai ir Belgija.
Tiesa, žaliavinė nafta tiekiama tik Vengrijai ir Slovakijai per pietinę „Družbos“ dujotiekio atšaką. Aiškėja, kad Vengrija žaliavinės naftos rugpjūtį importavo už 176 mln. Eur, o Slovakija – už 204 mln. Eur.
Rusijos ekonomika jau braška
„Faktas, kad mes kalbame apie tas ES šalis, kurios istoriškai palaiko gerus santykius su Rusija. Tai, matyt, ir bus Slovakija ir Vengrija“, – apie šalis, vis dar remiančias agresorės ekonomiką, portalui Lrytas kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį, kad visos ES mastu situacija kur kas geresnė. O štai didžiosios valstybės esą jau seniai atsisakė rusiškos naftos.
Kad ir kaip Rusija mėgintų slėpti ekonomikos problemas, pašnekovas sako pastebintis ženklų apie biudžeto bėdas. O prie pastarųjų nemaža dalimi galėjo prisidėti ne tik mažėjanti naftos kaina, bet ir ES valstybių atsiribojimas nuo rusiškos naftos.
„Pasirodė informacija, kad Rusijos finansų ministerija nuo kitų metų sausio siūlo didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) – nuo 20 iki 22 proc. Tai yra akivaizdus požymis, kad Rusijos biudžetas braška, pajamos iš energetikos nukrito“, – sakė ekonomistas.
Alternatyvų – ne viena
Tiesa, atsisakyti rusiškos naftos tiek Vengrija, tiek Slovakija galėtų gana paprastai. Bent jau taip mano A.Izgorodinas.
„Tiesiai šviesiai pasakysiu – šiuo metu pasaulio mastu nėra problemų įsigyti naftos, nes kainos krenta, OPEC didina naftos pasiūlą, pasaulio ekonomika buksuoja.
Saudo Arabija, Kataras, visas Arabų pusiasalis šiuo metu labai suinteresuotas parduoti savo perteklinę naftą, nes naftos pasiūla pakilo, bet problema yra ta, kad jos poreikis mažėja. Paklausa iš esmės yra ekonomikos ciklo dedamoji – jei Europoje nėra ekonomikos pakilimo, bet koks pardavėjas parduos naftą su pakankamai didele nuolaida“, – situaciją analizavo ekonomistas.
Tačiau klausimas čia yra kitas – kokios nuolaidos bus pasiūlytos šalims, kurios iki šiol perka rusišką naftą? A.Izgorodino teigimu, nuolaidos yra gana akivaizdžios. Tai – didesni europiniai pinigai į šių valstybių biudžetą.
„Čia yra ekonominiai dalykai – kas pasiūlo daugiau nuolaidų ir galimybių, tas ir laimi“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Pirštais badė tiek G.Nausėda, tiek D.Trumpas
Niekaip nenutrūkstančią ES ir Rusijos ekonominę draugystę viešėdamas JAV praėjusią savaitę komentavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Kaip suprasti tokį faktą, kad ES net šiandien, praėjus 3,5 metų nuo karo pradžios, maždaug 13 proc. savo gamtinių dujų perka iš Rusijos, o ta suma, kurią ji sumoka už tą naftą ir dujas – yra didesnė nei visa jos parama Ukrainai?“, – Niujorke nuskambėjusį klausimą citavo naujienų agentūra „Elta“.
Šalies vadovo įsitikinimu, kol ES perka energetinius išteklius iš Rusijos, tol ji, bent jau finansiniu požiūriu, labiau palaiko ne Ukrainą, o Rusiją.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvą – esą šalis parodė puikų pavyzdį atsitraukiant nuo rusiškų išteklių. Primename, kad rusiškos naftos importo Lietuvoje nebeliko nuo 2022 m. gegužės.
„Šitas nenuoseklumas ir ta inercija perkant energetinius išteklius iš Rusijos turėtų visus varyti į neviltį.
<...> Mes padarėme veiksmus, kuriuos dabar dauguma ES valstybių daro, tačiau jos turi daryti tai greičiau, nes priešingu atveju – mes maitiname Rusijos karo mašiną savo pačių pinigais“, – nutraukti rusiškos naftos pirkimą ragino G.Nausėda.
Tai padaryti skatino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Pastarasis teigė, kad yra pasiruošęs pritaikyti sankcijas Rusijai, tačiau tam yra viena sąlyga – visos NATO sąjungininkės turėtų visiškai nutraukti rusiškos naftos pirkimus ir įvesti savo sankcijas.
„Esu pasirengęs pritaikyti didžiules sankcijas Rusijai, kai visos NATO šalys sutiks ir pradės daryti tą patį, ir kai visos NATO šalys liausis pirkusios naftą iš Rusijos“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ kiek anksčiau rugsėjį pareiškė JAV prezidentas.
Užduotis – ne iš lengvųjų?
Be Vengrijos ir Slovakijos, rusišką naftą importuoja ir dar viena NATO šalis. Tai yra Turkija.
Remiantis jau minėtais CREA duomenimis, rugpjūtį Turkija buvo trečia pagal dydį Rusijos iškastinio kuro importuotoja. 34 proc. Turkijos importo sudarė naftos produktai, o 20 proc. – žaliavinė nafta. Jų vertė, atitinkamai, 1 mlrd. Eur ir 569 mln. Eur.
Rugsėjo viduryje Laisvosios Europos radijas skelbė, kad visiškai nutraukti rusiškos naftos importą NATO šalims šiuo metu būtų sudėtinga ir laiko reikalaujanti užduotis.
Kaip pažymi žiniasklaidos priemonė, pagrindinis tikslas yra smogti Rusijos ekonomikai, nutraukiant vieną iš pagrindinių jos eksporto šaltinių ir priverčiant Kremlių pradėti rimtas derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Nors manoma, kad Turkijos eksporto praradimas būtų didelė problema Maskvai, tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad šios šalies poreikis Rusijos naftai grindžiamas galingomis ekonominėmis jėgomis, o šių Turkija esą negali lengvai ignoruoti.
Skaičiuojama, kad kai kurios Turkijos naftos perdirbimo gamyklos net 90 proc. žaliavinės naftos gauna iš Rusijos. Dėl šios priežasties šių importo ryšių nutraukimas „negali įvykti per naktį“.
Maža to, Turkija, priešingai nei Vengrija ar Slovakija, nėra ES narė. Tai reiškia, kad ši NATO šalis nepatiria tokio didelio spaudimo nebepirkti rusiškos naftos, kaip kitų dviejų valstybių atveju.