Vilniuje apsilankę „Ryanair“ atstovai pranešė, kad bendrovės sprendimui įtakos turi aukšti oro uostų mokesčiai. Pastarieji esą užkerta kelią plėsti galimą potencialą – ne tik turizmo, bet ir darbo vietų bei ekonomikos augimo.
Taip pat teigiama, kad šiame kontekste Lietuva išsiskiria nuo kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Albanijos, Vengrijos, Lenkijos, Švedijos ar Italijos, kur mokesčiai yra mažinami siekiant paskatinti oro eismą.
Skaičiuojama, kad nuo 2023 m. Palangos oro uoste mokesčiai padidėjo 7 proc., tuo metu Vilniaus oro uoste – net 30 proc. Bendrovės vertinimu, tai oro uostą padaro nekonkurencingu, o oro eismo intensyvumas čia vis dar yra 2 proc. žemesnis nei prieš COVID-19 pandemiją.
„Naujojo išvykimo terminalo atidarymas Vilniaus oro uoste dvigubai padidino pajėgumus, taip suteikiant galimybę skatinti susisiekimą, turizmą ir darbo vietų kūrimą, tačiau didėjančios prieigos išlaidos stabdo Vilniaus plėtrą, neleidžia oro uostui ir Lietuvai paversti šio potencialo realiu augimu“, – žurnalistams sakė Vilniuje viešėjęs „Ryanair“ komercijos direktorius Jasonas McGuinness’as.
Tuo metu „Ryanair“ oro uostų ir komercinių finansų direktorius Raymondas Kelliheris netgi užsiminė, kad per artimiausius keletą metų oro linijos būtų pasiruošusios padvigubinti oro eismą Lietuvoje ir pasiūlyti 10 naujų krypčių.
„Tam mums reikia tik to, kad prieigos išlaidos grįžtų į buvusį lygį iki padidinimo“, – pridūrė jis.
Oro linijų atstovai teigia turintys planą, kurį ketina pristatyti Lietuvos valdžiai.
S. Bartkus: geroji žinia, kad esamos kryptys nėra naikinamos
Tuo metu LTOU direktorius Simonas Bartkus ramina – esą tai yra įprasta „Ryanair“ komunikacinė taktika, kurią bendrovė naudoja visoje Europoje ir ten, kur vykdomi skrydžiai.
„Jeigu įsiklausyti į tai, ką jie sako, paskutinį kartą Vilniaus oro uoste rinkliavos buvo pakeistos 2023 m. Mes jau esame iškomunikavę viešai, kad iki 2026 m. pabaigos rinkliavos irgi nesikeis. Kitaip tariant, mažiausiai ketveri metai, kai rinkliavos iš principo išlieka vienodos, nepaisant to, kad oro uostuose daromos inivesticijos, statosi nauji terminalai“, – sakė S.Bartkus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „Ryanair“ neuždaro nė vieno maršruto.
„Tai reiškia, kad visos veiklos apimtys lieka“, – pridūrė S.Bartkus.
Po to, kai pabendravo su žurnalistais, S.Bartkus savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino šmaikščia įžvalga apie „Ryanair“ naujienas.
„Šiandien su Ryanair vadovais skaniai papietavome (airiai mėgsta kugelį), tada reguliariai jie padarė savo sezoninę spaudos konferenciją (ryte tokią pat padarė Taline, o Rygoje padarys rytoj)“, – rašė jis.
Anot LTOU generalinio direktoriaus, oro linijų pranešimą jis galėtų perfrazuoti kitais žodžiais:
„Mes, „Ryanair“, šiaip esame patenkinti Lietuvos rinka, todėl toliau tęsim skrydžius visais maršrutais, kuriuos tik vykdome, 38 maršrutai žiemą ir 53 maršrutai vasarą. Kai kuriais maršrutais didiname skrydžių dažnį, kas leidžia mums šiais metais auginti keleivių srautą 9 proc. Lietuvoje ir pervežti 2,9 mln. keleivių šiais metais bei likti lyderiais Lietuvoje.
Lietuvos oro uostuose rinkliavos nekinta nuo 2023 m., nesikeis ir 2026 m., bet turime visiems priminti, jog visi, nuo keliautojo iki ministro jaustų įtampą, jog rinkliavos gali tik mažėti, o „Ryanair“ turėtų būti taikomos specialios nuolaidos, kurios netaikomos kitiems.“
Pasak LTOU, „Ryanair“ plėtra nėra susijusi su oro uostų rinkliavomis ir taikomais mokesčiais.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje „Ryanair“ ir toliau išlieka auganti bendrovė – per šių metų 9 mėnesius oro linijos skraidino 2,2 mln. keleivių, o tai yra 9 proc. daugiau nei pernai.
„Ryanair“ iš Lietuvos keleivius skraidina 48 kryptimis, daugiausia maršrutų iš Kauno oro uosto – 27, iš Vilniaus – 19, iš Palangos – 2.