Lietuvos gyventojai toliau stebina Europą, tačiau pavojaus signalus siunčia itin svarbus sektorius

Šiandien, spalio 9 d., vykusioje konferencijoje „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pristatė Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalgą bei prognozes. Ji pabrėžė, kad JAV muitų politika jau keičia didžiųjų valstybių žaidimo taisykles, o finansinę naštą verslas ir vartotojai pajus etapais.

Visgi eksporto rinkų paveikslas mišrus – nors dalis Europos nišų atsigauna, bet kertiniuose segmentuose išlieka trapumas, svarbus Lietuvos eksportuotojams. 

Centriniai bankai taip pat siunčia atsargius signalus – infliacija slopsta, tačiau palūkanų mažinimo trajektorija išlieka priklausoma nuo žaliavų ir paslaugų kainų. Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje ekonomistė įžvelgė tvarumo ir perkaitimo ženklų sandūrą: aktyvumą palaiko pajamos ir kredito prieinamumas, bet kainų lūkesčiai turi ribas.

Apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, ekonomistė I.Genytė-Pikčienė teigia, kad pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva ir toliau stebino Europą itin sparčia realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtra. Vis dėlto, anot ekonomistės, antroje metų pusėje prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas.

„Nors Europos Centriniam Bankui (ECB) apkarpius palūkanų normas, eksporto rinkose atsigauna vartojimas, kertinis Lietuvos eksporto variklis – apdirbamoji gamyba – ima strigti, jos produkcijos apimtys nebeauga.

Stebimas reikšmingas transporto priemonių ir lengvosios pramonės produkcijos metinis nuosmukis. Energijos nerodo ir metalo gaminių bei plastikų pramonės šakos. Chemijos pramonės prastus rezultatus vasarą lėmė planuoti vienos iš Lietuvos trąšų gigančių gamybos apribojimai, tačiau tai laikina“, – vardija I.Genytė-Pikčienė.

Vangesnius pramonės ir eksporto rezultatus, pasak ekonomistės, lemia ir paaštrėjęs neapibrėžtumas ir nestabilumas, JAV muitų įtaka kertinėms mūsų eksporto rinkoms, Lietuvos gamintojams svarbios Vokietijos pramonės patiriami konkurencingumo iššūkiai ir sudėtinga žemos pridėtinės vertės pramonės šakų būklė.

Visgi D.Trumpas, pasak ekonomistės, išsiuntė aibę signalų pasauliui ir natūralu, kad tai veikia ekonomikas per lūkesčius. Kuo ekonomikos rūkas yra neapibrėžtesnis, tuo mažesniais žingsneliais vaikšto ekonomikos dalyviai. 

Labiausiai baiminamasi dėl tarptautinės prekybos mažėjimo perspektyvų, tačiau, pasak I.Genytės-Pikčienės, įmonės turės galvoti apie naują etapą ir kažin, ar D.Trumpo ekonomika nebus padariusi tiek žalos, kad bus neįmanoma arba labai sunku grįžti į globalizacijos procesus.

Būtent todėl racionalus įmonių elgesys yra susijęs su aiškiomis ekenomikomis, todėl daugelis investuotojų dabar yra stabtelėję. 

„Tiesa, girdime ir gerų naujienų. Ciklinis suaktyvėjimas spartina medienos pramonės apsukas. Įsibėgėjant „Teltonikos“ naujų gamyklų pajėgumams, proveržį demonstruoja kompiuterinių, elektroninių, optinių gaminių gamyba, dviženkliais tempais auga ir kitų mašinų ir įrangos produkcijos apimtys“, – teigia I.Genytė-Pikčienė. 

I.Genytė-Pikčienė pastebi, kad aplinkybės namų ūkių vartojimo augimui išlieka palankios, stiprėja ciklinis vidaus paklausos augimas.

„Lietuvos vartotojai toliau stebina Europą kone šviesiausiais lūkesčiais, atlyginimai auga sparčiau nei infliacija, indėliai bankuose siekia vis naujus rekordus.

Be to, ECB duomenimis, Lietuvos kredito rinka – viena dinamiškiausių ES: paskolų portfelis įmonėms šių metų rugpjūtį buvo beveik 18 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o gyventojams – 14 proc. Tai skatina cikliškai jautresnes NT, statybos ir kitas namų ūkių vartojimą aptarnaujančias sritis“, – teigia ekonomistė.

Lietuvos realus BVP šiemet išaugs 2,7 proc., o kitąmet ekonominė plėtra paspartės iki 3,3 proc. Prieš pensijų sistemos reformą 2026 m. „Artea“ prognozavo 2,5 proc. realaus BVP augimą.

Vis dėlto I.Genytė-Pikčienė pastebi, kad tai vienas iš retų atvejų, kuomet spartesnės ekonominės plėtros prognozės ekonomistams kelia nerimą.

„Švelnesnė pinigų politika ir dosnios fiskalinės priemonės gali išbalansuoti Lietuvos ekonomikos plėtros trajektoriją. Kitų metų BVP augimo rezultatą ypač paveiks II pakopos pensijų reforma – masiškai gyventojų atsiimtos ir pirkiniams panaudotos II pakopos fondų lėšos gali sukelti vienkartinį vartojimo šuolį.

Šie pinigai – tarsi žibalas į jau įsidegusį laužą. Nesena Estijos patirtis parodė, kad toks augimas „ant steroidų“ dažniausiai būna trumpalaikis ir palieka ilgą pagirių etapą.

Vėliau, šiam laikinam poveikiui išsikvėpus, pranokti nenatūraliai išpūstą kitų metų realaus BVP rodiklį būtų labai nelengva. Dėl to išauga vidaus paklausos perkaitimo, turto burbulų ir aukštesnės infliacijos rizikos“, – sako „Artea“ vyriausioji ekonomistė.

Aukštesnę infliaciją Lietuvoje šiemet lemia nuo metų pradžios kilstelėti akcizai, įvesta CO2 dedamoji degalams, toliau sparčiai kylančios paslaugų kainos bei brangstantys maisto produktai.

„Artea“ bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,5 proc., kitąmet dėl toliau brangsiančių paslaugų, mokesčių ir pensijų reformos pasekmių kainų augimas taip pat išliks aukštas – 3,3 proc.

Rudeniop maisto kainų metinė infliacija viršijo 6 proc. Jautiena ir veršiena per metus brango net ketvirtadaliu, vištiena – 13 proc., kiaušiniai, sviestas, vaisiai ir daržovės bei nealkoholiniai gėrimai – 9–10 proc., o kavos, kakavos ir šokolado kainos pašoko atitinkamai 19,4 proc., 37 proc. ir 30 proc.

„Kainos kilo dėl išaugusių maisto žaliavų – ypač gyvulininkystės produktų, vaisių ir daržovių – supirkimo kainų. Prie to prisidėjo šalta ir lietinga, derliui nepalanki vasara Lietuvoje bei įvykiai pasaulyje: paukščių ir gyvulių ligų protrūkiai, klimato kaitos padariniai, paveikę derlius ir žemės ūkio produkcijos pasiūlą. Pavyzdžiui, kavos ir kakavos kainas pastaraisiais metais šokdino būtent ekstremalūs klimato reiškiniai“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.

Nors infliacija išliks aukštesnė, neigiamą jos įtaką vartotojų perkamajai galiai su kaupu kompensuos spartus pajamų augimas.

„Atlyginimų augimą kitąmet skatins sprendimas nuo sausio 1 d. 11 proc. pakelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį. Be to, Vyriausybės programoje gausu pažadų gerinti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams.

Kita vertus, privačiame sektoriuje atlyginimų augimo tempas lėtėja. Pavyzdžiui, informacinių technologijų ir ryšių sektoriuje šiemet atlyginimai augo kukliausiai per pastaruosius 10 metų. Nors išvadas daryti anksti, bet šiame sektoriuje išsikvėpęs atlyginimų augimas gali reikšti, kad ambicingą plėtrą keičia veiklos efektyvinimo ir sąnaudų optimizavimo procesai“, – pastebi I.Genytė-Pikčienė.

Nors Lietuva ir išsiskiria sparčiausia ekonomikos plėtra regione, darbo rinkos pulsas išlieka vangesnis, nei galima būtų tikėtis, kai ekonomika yra augimo cikle.

Darbdaviai naujų darbuotojų ieško pasyviau. Nuo 2022 m. rugsėjo naujų darbo vietų per mėnesį įregistruojama mažiau nei naujų bedarbių, o šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais vidutinis per mėnesį įregistruotų naujų darbo vietų skaičius buvo net 29 proc. mažesnis nei ankstesnių penkerių metų vidurkis.

„Aukštesnis bendras nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnis jaunimo nedarbas, lėčiau kuriamos naujos darbo vietos atskleidžia ekonominės raidos ciklinius ir struktūrinius netolygumus. Įmonės neskuba didinti pajėgumų dėl neapibrėžtumo, augančių rizikų eksporto rinkose.

Dėl sparčiai augančių darbo ir kitų gamybos veiksnių sąnaudų bei ribotų investicinių galimybių vis daugiau darbui imlių tradicinės pramonės įmonių susiduria su veiklos sunkumais. Mūsų eksportuotojus išstumia efektyviau veikiantys trečiųjų šalių gamintojai. Pastaruoju metu padažnėję tradicinių ypač lengvosios pramonės įmonių bankrotai ir masinių atleidimų atvejai taip pat tankina bedarbių gretas“, – pastebi banko vyr. ekonomistė.

Anot I.Genytės-Pikčienės, Lietuva 2005–2008 m. jau yra patyrusi, kad per trumpą laiką, bet ne pagal šalies ekonomines išgales užforsuota socialinė gerovė neretai kuriama į skolą. Čia ir dabar kaitinant gyventojų lūkesčius ir susirenkant politinius dividendus, o naštą užkraunant ateities kartoms. Tai pavirsta makroekonominiais disbalansais ir rimta našta, stabdančia ekonomikos plėtrą.

„Lietuva – maža ir atvira ekonomika, kurios finansinis ir makroekonominis stabilumas priklauso nuo sveiko einamosios sąskaitos balanso, atsakingo privačių finansų valdymo, fiskalinės drausmės ir taiklios kontraciklinės politikos bei puoselėjamų konkurencinių pranašumų. Šio pasiteisinusio recepto derėtų laikytis ir toliau“, – teigia ekonomistė.

„Artea“ nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozės, tačiau dėl pensijų sistemos reformos įtakos tikisi gerokai spartesnio augimo kitąmet. Šiemet šalies realusis BVP augs 2,7 proc., o kitąmet – 3,3 proc.

Atlyginimų augimas išliks spartus – 8,7 proc. šiemet ir 8 proc. 2026 m.

Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,5 proc., kitąmet dėl brangsiančių paslaugų, mokesčių ir pensijų reformos pasekmių kainų augimas išliks spartus – 3,3 proc.

Nedarbo lygis šiemet sieks 7,1 proc., o kitąmet mažės iki 6,9 proc.

Vidaus paklausa ir paslaugų eksportas kompensuos kuklesnius pramonės rezultatus.

Auga makroekonominio disbalanso ir perkaitimo rizika.