„Karas prieš Ukrainą ir sankcijos negailestinai smogė Rusijos ekonomikai, todėl pramonės gamyklos pereina prie keturių darbo dienų savaitės, o tūkstančiai darbuotojų atleidžiami arba siunčiami neapmokamų atostogų“, – paskelbė portalas RBC-Ukraina, remdamasi „Reuters“.
Pranešama, kad nuo geležinkelių ir automobilių iki metalų, anglies, deimantų ir cemento gamybos didžiausios Rusijos pramonės įmonės skelbia bankrotus, siunčia darbuotojus neapmokamų atostogų arba mažina etatus. Esminės priežastys – lėtėjanti karo ekonomika, vidaus paklausos sąstingis, eksporto mažėjimas ir sankcijos.
„Citadele“ banko vyr. ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalba be užuolankų – Rusijos ekonomika braška per siūles, o recesija praktiškai neišvengiama.
Atleidžia darbuotojus, siunčia neapmokamų atostogų
Kaip praneša RBC-Ukraina, šešios Rusijos kasybos ir transporto sektoriaus įmonės – dauguma jų pramonės gigantės – sutrumpino darbo savaitę. Toks žingsnis žengtas siekiant sumažinti darbo užmokesčio sąnaudas nedidinant nedarbo lygio.
„Ekonomikos problemos smogė ir Rusijos geležinkeliams, kuriuose dirba 700 tūkst. darbuotojų. Bendrovė paprašė dalies darbuotojų per mėnesį imti tris papildomas neapmokamas poilsio dienas.
Automobilių gamyklos GAZ ir „KamAZ“ perėjo prie keturių dienų darbo savaitės, o „AvtoVAZ“, kur dirba 40 tūkst. žmonių, taip pat nuo rugsėjo pabaigos sutrumpino darbo laiką.
Ne mažesnius nuostolius patiria ir anglies pramonė, kurioje dirba apie 150 tūkst. žmonių. Ji taip pat atsidūrė ant bankroto ribos: Kuzbase uždaryta 18 iš 151 įmonės. Per pirmąjį 2025 m. pusmetį atleista 19 tūkst. šachtininkų“, – teigiama RBC-Ukraina.
Skelbiama, kad didžiausia pasaulyje deimantų gamintoja „Alrosa“ taip pat sumažino darbuotojų skaičių 10 proc. ir pristabdė darbus mažiau pelninguose telkiniuose.
Vejasi masiniai bankrotai
Veikiama anksčiau įvardytų priežasčių, Rusijos gamyba traukiasi ypač sparčiai, o Vyriausybė svarsto bankrotų maratoną.
Pranešama, kad nors pagal plieno gamybą Rusija užima penktąją vietą pasaulyje, tačiau dėl aukštų palūkanų, brangaus rublio ir silpnos paklausos įmonės mažina pagalbinį personalą, vengdamos masinių atleidimų, ir ruošiasi pereiti prie sutrumpintos darbo savaitės.
„Metalurgijoje tyliai stabdoma gamyba ir nors kol kas nė vienas stambus žaidėjas nepersijungė į keturių dienų savaitę, bet visi mažina darbuotojų skaičių“, – „Reuters“ sakė vienas sektoriaus šaltinių.
Didžiausia cemento gamintoja Rusijoje „Cemros“ iki metų pabaigos įvedė keturių dienų darbo savaitę, siekdama išlaikyti darbuotojus staigaus statybų nuosmukio ir augančio cemento importo sąlygomis. „Tai būtina antikrizinė priemonė. Tikslas – išlaikyti visą personalą“, – „Reuters“ sakė bendrovės atstovas Sergejus Koškinas.
Prognozuojama, kad šiemet cemento suvartojimas Rusijoje nukris žemiau 60 mln. tonų – iki lygio, fiksuoto per COVID-19 pandemiją.
Krizę jaučia ir medienos perdirbėjai – „bendrovė „Sveza“ dėl smukusios baldų paklausos uždarė gamyklą Tiumenėje. Dėl to daugiau kaip 300 žmonių neteko darbo“, – skelbia RBC-Ukraina.
Recesija praktiškai – neišvengiama
Banko „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalba be užuolankų – Rusijos ekonomika braška per siūles, o recesija praktiškai neišvengiama.
„Rusijos ekonomika yra stipriai sulėtėjusi ir yra ties recesijos pradžia, o to rezultatas ir yra įmonių bankrotų skaičiaus augimas ir kiti panašūs dalykai“, – portalui Lrytas aiškino ekonomistas.
Anot jo, Rusijos ekonomikos blogėjimą lemia kelios priežastys.
„Rusijos ekonomika atsidūrė ant perkaitimo ribos, nes ji buvo ir yra labai dosniai skatinama valstybės pinigais, kurie automatiškai užsuko labai spartų įvairių sektorių augimą. Vėliau ekonomikos ciklas ima „laužytis“ ir neišvengiamai koreguojasi žemyn, tuomet iš perkaitinimo įeina į sulėtėjimo ciklą“, – įvardijo ekonomistas.
Dar vienas reikšmingas aspektas yra Rusijos centrinio banko politika. Anot A.Izgorodino, Rusijos centrinis bankas kovoja ir su infliacija, ir su ekonomikos perkaitinimu, todėl labai stipriai padidino bazines palūkanas. Jos dabar yra apie 20 proc.
„Visgi tai yra labai didelis skaičius ir, pavyzdžiui, euro zonoje bankai pasiekė palūkanų piką ties 4 proc., o Rusijoje jos siekia apie 20 proc., tai tokios palūkanos smukdo ekonomiką ir, aišku, pirmiausia, verslą. Įmonėms paskolos tampa per brangios, jos neinvestuoja, prasideda trikdžiai finansų sektoriuje ir, kadangi įmonės nenori ir negali imti tokių brangių paskolų, jos mažina darbuotojus“, – dėstė jis.
Ekonomistas patvirtino ir šiandien jau vis labiau pastebimą sankcijų daromą įtaką: „Turime daugybę sankcijų paketų ir jie neabejotinai daro vis didesnę įtaką Rusijos ekonomikai“.
Anot A.Izgorodino, Rusijos biudžeto situacija vis labiau blogėja ir dėl energetikos kainų smukimo bei efektyvios Vakarų kovos su šešėliniu Rusijos laivynu.
„Iš esmės jų biudžetas yra pakankamai sudėtingoje situacijoje ir, matyt, nebėra tiek galimybių skatinti ekonomiką ir padėti verslui, kaip buvo anksčiau, kai energetikos kainos buvo aukštesnės ir kai Rusija turėjo daugiau galimybių vengti sankcijų per šešėlinį laivyną“, – pastebi ekonomistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Rusijos ekonomika žengia į patį pavojingiausią laikotarpį, kai Rusijos centrinis bankas pradėjo po truputį mažinti bazines palūkanas, kurios galiausiai vis tiek lieka tokiame aukštame lygyje, kuris ir toliau žudo jų ekonomiką.
Galima numanyti, kad bazinės palūkanos ten toliau mažės, bet to gali neužtekti, kad ekonomika išvengtų recesijos. Labiau tikėtinas variantas, kad ekonomika panirs į recesiją. Visgi atleidimai statybos pramonėje ir kituose sektoriuose parodo esminę problemą – tai išankstinis indikatorius, ypač, jeigu jie vykdomi tokiuose cikliškuose sektoriuse kaip pramonė“, – dėstė A.Izgorodinas.
Jis mano, kad šalies galimybės paskatinti ekonomiką yra labai ribotos: bus toliau einama bazinių palūkanų karpymo keliu, bet biudžeto situacija išliks pakankamai komplikuota.
Prie viso to ekonomistas teigia, kad kitais metais energetikos kainos liks pakankamai žemos plius veiks sankcijos, tai galimybės paskatinti ekonomiką išliks labai ribotos, todėl rizikos, kad ekonomika panirs į recesiją yra ganėtinai didelės.
Pagal naujausius vertinimus, Rusija karui prieš Ukrainą išleidžia pusę savo biudžeto.