Tačiau buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė šios Vyriausybės sudėliotą biudžetą sumalė į miltus, pavadindama jį butaforiniu.
Štai ką ji rašė feisbuke.
„Šiandien Vyriausybė svarstys 2026 m. biudžetą.
Didesnis finansavimas gynybai – būtinas ir sveikintinas. Tai kryptis, kurią valstybė privalo išlaikyti.
Tačiau kai gynybos eilutė tampa vieninteliu pavyzdžiu, kuriuo bandoma pridengti kitų sričių stagnaciją, kyla klausimas, ar pokyčiai tikri, ar tik butaforiniai.
Už kalbų apie pokyčius – ta pati realybė skaičiuose.
Ar išties 5,38 proc. gynybai?
Premjerė pristatydama biudžetą pati sakė, kad „gynybos“ eilutėje bus ne tik kariuomenė, bet ir civilinė sauga, mobilumas, VRM programos – taip sukeldama dar daugiau klausimų.
Tačiau NATO standartas aiškus: gynybos finansavimas skaičiuojamas tik pagal kariuomenės ir gynybos sistemos išlaidas.
Jei šis principas pažeidžiamas, lyginame obuolius su apelsinais.
Ir tikrai nereikia užsipulti Kariuomenės vado, kuris šiuos skirtumus mato – atvirkščiai, atrodo, kad pati Premjerė pamažėli diskredituoja gynybos išlaidų augimo poreikį, bandydama supakuotais skaičiais pridengti komunikacijos spragas.
Tuo pat metu verta priminti: didesniam gynybos finansavimui šiandien sudaro sąlygas ankstesnių Vyriausybių (Šimonytės ir Palucko) priimtos mokesčių reformos bei Europos Komisijos suteikta išlyga iki 1,5 proc. BVP papildomai skolintis gynybai.
Tai sprendimai, priimti dar iki šios Vyriausybės. Todėl ne mažiau 5 proc. finansavimas – ne proveržis, o būtina tęstinė trajektorija.
Kasdienės žmonių pajamos.
Pažadų tiek rinkimų programoje, tiek Vyriausybės programoje – daugiau ir sparčiau, nors vežimu vežk.
Realybėje – mažiau arba taip pat.
Vaiko pinigai auga vos 5,7 proc., kai paskutiniame ankstesnės Vyriausybės parengtame biudžete – 27,3 proc.
Pensijos augs 12 proc., kai anksčiau – 12,7 proc.
Minimalus atlyginimas kils 11 proc., kai anksčiau – 12,3 proc.
Už gražių kalbų apie „gerovę“ – vis lėtesnis realių pajamų augimas ir mažėjanti drąsa sprendimuose.
Atlyginimai.
Biudžetininkų darbo užmokestis didėja vos 0,7 proc.
Kai infliacija šiemet ir kitąmet prognozuojama apie 3,5 proc., tai reiškia, kad reali perkamoji galia net mažėja.
Kelių finansavimas.
Viešojoje erdvėje pateikti preliminarūs skaičiai rodo, kad kelių finansavimas 2026 m. sieks apie 730 mln. eurų, kai šiemet – 804 mln. eurų.
Tačiau valdantieji vis tiek bando tai pristatyti kaip augimą: dalį lėšų permeta iš Kelių priežiūros programos į Kelių fondą, o dalį – tiesiog „pamiršta“ paminėti, nors jos šiemet buvo skirtos per Gynybos fondą (pvz., kariniam mobilumui).
Kai sudedi viską, kol kas matyti ne didėjimas, o realus mažėjimas. Lauksim galutinio projekto.
Sveikatos sistema – be proveržio.
PSDF biudžetas siekia 4,3 mlrd. eurų – tik apie 6 proc. daugiau nei pernai.
Didžiausios eilutės – paslaugoms (3 mlrd. eurų) ir vaistams (837 mln. eurų) – auga tik infliacijos tempu.
Valstybės įnašas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis iš esmės išlieka toks pats, nors valdantieji žadėjo jį didinti, sulyginant su dirbančiųjų.
Struktūra iš esmės nepakitusi: naujų prioritetų ar reforminių sprendimų nėra.
Kitaip tariant, PSDF biudžetas didesnis skaičiais, bet ne turiniu – kainos kyla, paslaugų daugiau neatsiranda.
Valdantieji šį biudžetą vadina „tvariu ir socialiai atsakingu“.
Bet skaičiai rodo, kad tai – butaforinių pokyčių biudžetas, kuriame pažadus pakeitė realybė.“