Viena vertus, norime daugiau migrantų, kad jie sudarytų sąlygas plėstis ekonomikai. Kita vertus, jaučiamas didžiulis nerimas dėl nacionalinio saugumo, integracijos.
Dainius Dundulis, „Norfa“ akcininkas ir vadovas, dalyvavęs „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“, ragino pirmiausia suinventorizuoti, „kur tie 24 tūkstančiai yra. Ir pažiūrėčiau, kiek tiems 24 tūkstančiams buvo sumokėta atlyginimų. Tada bus aišku, kiek biudžetas nuo to gavo mokesčių.“
Anot verslininko, pažyma, ar imigrantas dirba, ar nedirba, viena, tačiau reali situacija gali būti kitokia.
Taip pat reikia tikrinti, ar atvykėliai dirba tuose sektoriuose, kuriuos buvo leista juose įdarbinti.
„Esu įsitikinęs – iš tų 24 tūkst. kažkiek tūkstančių vietų atlaisvėtų ir būtų galima be papildomų kvotų įsivežti tuos, kurie dirbtų.
Reikia ne tik įsileisti, bet ir kad atsirastų kontrolė. Ji gali būti per „Sodrą“ – labai paprasta: jeigu nėra pinigų, nėra „Sodros“, nėra pajamų mokesčio – ko jis čia sėdi? Tegul važiuoja atgal“, – savo poziciją dėstė D.Dundulis.
Savaime suprantama, prieš leidžiant atvykti, imigrantas turi būti patikrintas, ar jis negali mūsų saugumui kelti grėsmės.
„Bendrai 24 tūkst. imigrantų, lyginant su 2,8 mln. Lietuvos gyventojų, yra mažiau nei 1 proc. – jie mums įtakos nedaro. Problema ta, kad yra imigrantų, kurie nepakliūva į tuos 24 tūkst. Kiek žinau, yra tokių, kurie atvažiuoja mokytis ir jie nesimoko, bet dirba – jų labai didelė dalis ir jie tikrai į tuos 24 tūkst. nepatenka.
Mano nuomone, pagal tai, ką matau Vilniuje, Lietuvoje jų yra koks 100 tūkst. Čia kažkas ne taip, valdžia ne ten žiūri, – pirštu į problemą rodė „Norfos“ savininkas. –
Reikia viską sutvarkyti ir pavadinti tikraisiais vardais. Iš pažįstamų turiu komentarų, kad jie atvažiuoja, susimoka už mokslą ir nesimoko. Kodėl nepripažįstame, kad taip yra – sutvarkykime ir sustatykime į įstatymų rėmus.“
D.Dundulis negailėjo kritikos ir 2026 m. biudžeto projektui, tik pasiūlė neliesti gynybos finansavimo eilučių, kurios dėl suprantamų priežasčių nėra iki galo atskleistos.
„Pirmiausiai noriu kalbėti apie pajamas. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bus surinkta 36 proc. daugiau. Reiškia, pagal planuotojų keliamą tikimybę, mes visi suprekiausime 36 proc. daugiau.
Aš nesu to matęs. Šiuo metu persistumdymo nebus – reikia iš visų ūkio subjektų surinkti 36 proc. daugiau PVM. Pas visus apyvarta turėtų kilti 36 proc. Tai – nesąmonė.
Vienas „bet“, dėl ko tai gali įvykti – košmariška infliacija. Valdžia tikriausiai žino, kad bus košmariška infliacija: mes krūvą pinigų, tada didės kainos ir tada automatiškai surinks mokesčių. Bet savaime suprantama, kad viskas nuvertės. Tada žmonės bus nepatenkinti. Ir aš būsiu nepatenkintas lygiai taip pat – man nereikia kainų didėjimo“, – laidoje kalbėjo D.Dundulis.
Užkliuvo jam ir planas 18 proc. daugiau surinkti pajamų mokesčio.
„Tai reiškia, kad visų pajamos pakils apie 18 procentų. Visų sulig vieno. Tikite šituo? Aišku, džiugu – mes einame į šviesų rytojų. Bet norisi realiai matyti tą šviesų rytojų“, – ironizavo verslininkas.
Jam pro akis neprasprūdo ir numatytas didžiausias visų laikų – 10 mlrd. eurų – skolinimasis, iš kurių 3 mlrd. eurų skoloms dengti.
„Jei mes toliau taip varysime, mūsų laukia ne keturių, o šešių dienų darbo savaitė po 13 valandų per dieną. Nėra jokių stebuklų: jeigu tiek įsiskolinsime, po to bus tokie sprendimai. Aš idėjiškai palaikau keturių darbo dienų savaitę, bet kaip tą šiandien padaryti, nežinau.
Skolas reiks grąžinti. Prancūzijos karalius sakė: „Po manęs – nors ir tvanas“. Norisi šitą posakį priminti“, – sakė D.Dundulis.
Jis tik atkreipė dėmesį, kad jei išleidžiami pinigai nuvertėja, skolos taip pat nuvertėja.
O socialinei apsaugai numatytus 12,5 mlrd. eurų padalinus 900 tūkst. socialiai remtinų žmonių kartu su pensininkais, vienam žmogui per mėnesį kliūtų kiek daugiau negu 1150 eurų atskaičius mokesčius.
„Žmonės būtų labai patenkinti, jei šituos pinigus gautų, bet 50 proc. suvalgo administravimas. Biudžetus padidiname, bet padidiname ir biurokratų skaičių. Tie pinigai išnyksta“, – komentavo D.Dundulis.