Eglė Stonkutė. Būtina ne tik perskirstyti, bet ir didinti ekonomikos „pyragą“

2025 m. spalio 20 d. 09:55
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė
Vyriausybė pritarė 2026 metų valstybės biudžeto projektui. Jame – itin svarbi ir laukta žinia: šalies gynybai bus skiriami net 5,38 proc. BVP (4,8 mlrd. eurų). Tai stiprus signalas mūsų partneriams, investuotojams ir visai visuomenei – valstybė atsakingai rūpinasi savo saugumu. Ilgalaikės investicijos ir ekonomikos stabilumas įmanomi tik tada, kai užtikrinamas saugumo jausmas. Todėl šis sprendimas – reikšmingas žingsnis stiprinant šalies geopolitinį ir ekonominį atsparumą.
Daugiau nuotraukų (1)
Būtina užtikrinti, kad gynybai skirtos lėšos būtų aiškiai nukreiptos į konkrečius poreikius, o jų panaudojimas – efektyvus ir skaidrus. Vis dėlto, gynybos capex (kapitalinės) ir opex (einamosios) išlaidos nėra aiškiai išskirtos – t. y. lieka neaišku, kas galėtų būti finansuojama arba skolintomis lėšomis, arba papildomomis mokestinėmis pajamomis (ir tam nereiktų atskleisti planuojamų kariuomenės įsigijimų). Tiesiog aiškus atskyrimas sudarytų prielaidas optimaliau valdyti finansavimo šaltinius ir mažintų biudžeto nestabilumo riziką.
Ypač svarbu užtikrinti efektyvumo principą ir aiškius rezultatų matavimo kriterijus – gynybos finansavimas turi būti siejamas su apčiuopiamais rezultatais: nuo įsigijimų efektyvumo iki vietinės pramonės įtraukimo į tiekimo grandines. Tai ne tik stiprintų šalies gynybinius pajėgumus, bet ir kurtų papildomą ekonominę vertę Lietuvoje, skatintų inovacijas, technologijų plėtrą ir aukštos pridėtinės vertės pramonės augimą.
LPK pasisakė už skolinimąsi gynybos reikmėms – nes tai būtų strategiškai pateisinamas sprendimas, kai kalbame apie nacionalinį saugumą. Tačiau tuo pat metu 2026 m. biudžeto projekte numatytas išlaidų augimas socialinėms reikmėms kelia klausimų dėl ilgalaikio tvarumo. Didžioji dalis planuojamų išmokų ir viešojo sektoriaus išlaidų bus finansuojamos skolintomis lėšomis, o mokesčių reformos poveikis pajamų didėjimui išliks ribotas.
Gyventojus, suprantama, pradžiugins didėjantys atlyginimai, pensijos ar išmokos, tačiau tokie sprendimai turėtų būti grindžiami realiomis ekonomikos galimybėmis, o ne trumpalaikiais politiniais motyvais. Didėjant viešosioms išlaidoms kyla infliacinio spaudimo rizika, kuri mažina tiek gyventojų perkamosios galios, tiek verslo konkurencingumo augimo potencialą. O tai užprogramuoja ilgalaikes neigiamas pasekmes: lėtėjantį ekonomikos augimą, mažėjantį investicijų patrauklumą.
LPK nuosekliai pabrėžia, kad norint užtikrinti tvarų biudžeto balansą, būtina ne tik perskirstyti, bet ir didinti ekonomikos „pyragą“. Tai reiškia – kurti sąlygas produktyviam augimui, investicijoms, eksportui, inovacijoms ir aukštos pridėtinės vertės pramonei. Tik stipri ir auganti ekonomika leis finansuoti tiek gynybą, tiek socialinius įsipareigojimus ne skolintomis, o uždirbtomis lėšomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.