Paaiškėjo, kas slypi už R. Žemaitaičio teiginių
Finansų ministrui Kristupui Vaitiekūnui Seimui pristačius biudžeto projektą, pasigesta komercinių bankų indėlio prisidedant prie gynybos. Tokią mintį įgarsino „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Artūras Skardžius.
„Veržiantis viešajam sektoriui diržus, <...> nematome bankų apmokestinimo. Bankai vėl uždirbs milijardą grynojo pelno. Paslaugų įkainiai didžiausi, pinigų prieinamumas mažiausias. Tai, gerbiamas ministre, kodėl jūs prie gynybos neprašote prisidėti komercinių bankų, kurie tikrai pas mus gyvena sočiai?“ – klausė A.Skardžius.
Tuo metu K.Vaitiekūnas sutiko, kad problemos bankų sektoriuje išties egzistuoja, tačiau, jei šis sektorius būtų apmokestintas, mokestinė našta, anot ministro, nugultų ant vartotojų pečių.
„Turėjome papildomą apmokestinimą per solidarumo įmoką, kuri nunyksta dėl palūkanų pokyčių. <...> Šios Vyriausybės vienas iš prioritetų yra kapitalo rinkų plėtra ir didesnė konkurencija bankų sektoriuje, kas turbūt ir labiausiai prisidės prie to, kad bankai efektyviau skatintų mūsų ekonomiką“, – atsakė ministras.
Tiesa, pasisukus kalbai apie gynybos finansavimą, buvo aptarti ir „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio teiginiai, kad gynybai buvo planuojama skirti mažesnį finansavimą.
„Štai prieš 10 minučių jūsų koalicijos partneris Remigijus Žemaitaitis už durų rodo skaidres, kad valdančioji koalicija vieną penktadienį Seimo pirmininko Juozo Oleko kabinete buvo sutarę dėl 5 proc. skyrimo gynybai. Tą patį Žemaitaitis šiandien sakė nacionalinio transliuotojo radijo eteryje. Kitaip sakant, dabar padaugėjo.
Aš tuo patenkintas, bet noriu paklausti jūsų, ar jūs, kaip ministras, buvote gavęs valdančiosios daugumos nurodymą ruošti biudžeto projektą, kuriame gynybai numatoma tik 5 proc.?“ – klausė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Paaiškėjo, kad tokio „nurodymo“ K.Vaitiekūnas nesulaukė.
„Buvo kalba apie ne mažiau kaip 5 proc. finansavimo. Lygiai taip, kaip parašyta Vyriausybės programoje“, – pridūrė jis.
T. Tomilinas iškėlė klausimą dėl ekonominės krizės
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, išanalizavęs biudžeto projektą, sunerimo dėl ekonominės krizės tikimybės.
„Nuo šių metų iki 2026 m. asignavimai biudžete auga 18,9 proc. Tai yra įspūdingas augimas. Bet kai aš žiūriu į tą trejų metų planą, tai asignavimų pokytis nuo 2027 m., lyginant su 2026 m., jau yra -2 proc. 2028 m. dar -0,5 proc. Aš tokių dramatiškų asignavimų mažėjimų nepamenu Lietuvos biudžeto istorijoje.
<...> Šitie skaičiai sako apie tai, kad jūs numatote ekonominę krizę arba kažkokį kataklizmą“, – Seimo posėdyje kalbėjo T.Tomilinas.
Tačiau K.Vaitiekūnas demokratą nuramino.
„Iš tiesų krizės nenumatom, galim šiek tiek nuraminti. <...> Ekonomikos augimas numatytas ganėtinai stabilus.
Turbūt galime įvertinti, kad tai yra trimetis biudžetas. Tolimesni metai yra tam tikros projekcijos, kurios, dar aišku, kad keisis. <...> Turbūt tai taip pat koreliuoja su mūsų išlaidų augimo lėtėjimo tempu“, – teigė finansų ministras.
Liejosi kritika dėl dyzelino akcizo
Tuo metu konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kritikavo siekį 2026 m. užšaldyti kintamą dyzelinio kuro akcizo dalį ir pastebėjo, kad biudžete pritrūko 60 mln. Eur mokytojų ir dėstytotojų atlyginimų didinimui.
„Pasirodo, kad poreikių patenkinimui, ypač viešajame sektoriuje, pinigų labai trūksta.
<...> Kokiu būdu jūs planavote biudžetą? Ar jūs neįsivertinote poreikių, ar kažkokie kitokie dalykai, pjovimasis dėl postų ir pozicijų neleido jums suskaičiuoti, kokie yra poreikiai?“ – klausė politikė.
Vis tik finansų ministras atkreipė dėmesį, kad visi sprendimai yra kompromisiniai – visur galėtų būti skirta daugiau lėšų.
„Mūsų biudžeto poreikis visada yra gerokai didesnis. 6 mlrd. Eur, jei konkrečiai, didesnis nei mūsų galimybės. <...> Tas paskirstymas nebuvo lengvas, reikėjo atsižvelgti į visus aštriausius poreikius ir priimti kompromisinius sprendimus“, – atsakė K.Vaitiekūnas.
Į diskusiją dėl dyzelino akcizo įsitraukė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas.
„Nors iš akcizų pajamų gaunam šiek tiek daugiau, būtent dyzelio pardavimai krito maždaug 15 proc. Todėl girdim tas diskusijas apie tai, kad jeigu mes išlaikytume tą patį didinimą, kuris buvo priimtas prieš trejus metus, praradimai galėtų būti dar didesni.
Aš manau, kad ministerija padarė tam tikrą kompromisą vieną dedemąją sustabdydama, bet palikdama 4 ct/l vietoje 10 ct/l. Tokiu būdu ir biudžetas praranda apie 60 mln. Eur, bet iš kitos pusės, galbūt tai leistų tikėtis, kad Lietuvoje būtų parduota daugiau dyzelino ir į biudžetą patektų daugiau pajamų“, – sakė jis.
Savarankiškai dirbantiems – nemaloni staigmena?
Antradienį Seime pristatytas ir kitų metų „Sodros“ biudžetas. Aiškėja, kad šio biudžeto pajamos turėtų augti 18,7 proc. arba 1617,1 mln. Eur.
Pristatymo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė įvardijo ir pokyčius, kurie paliestų savarankiškai dirbančius asmenis. Siūloma, kad socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo vienodos apmokestinamos bazės. Tai reiškia, ne nuo 50 proc., kaip dabar skaičiuojama kai kuriems savarankiškai dirbantiems, o nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų visiems.
„Dabartinė situacija, kai ūkininkai, individualios veiklos asmenys pagal pažymą jau moka nuo 90 proc. Kiti gi moka mažiau ir taip sumažina savo socialines garantijas kaupiant darbo stažą ir mokant privalomo socialinio draudimo (PSD) mokesčius. Tikimės, kad tai padidins socialinį teisingumą ir pagerins savarankiškai dirbančių asmenų galimybes pasirūpinti savimi“, – teigė J.Zailskienė.
Skaičiuojama, kad tai į biudžetą pritrauktų apie 6,5 mln. Eur pajamų.
Tačiau toks siūlymas sukėlė klausimų demokratui Linui Kukuraičiui.
„Tai kiek yra žmonių, kurie patirs trigubą smūgį? Jiems gyventojų pajamų mokestis (GPM), PSD įmokos augs nuo sausio 1 d. ir dabar net „Sodros“ bazę išplėsim“ – vardijo L.Kukuraitis.
Anot J.Zailskienės, tokių žmonių bus apie 5 tūkst.
Kam jau pritarė Vyriausybė?
Kaip numatoma Finansų ministerijos registruotame projekte, biudžeto pajamos kitąmet augs 16,8 proc., o išlaidos – 18,9 proc. Atitinkamai, iki 21 mlrd. ir 27,5 mlrd. Eur.
Aiškėja, kad numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo BVP, o valdžios sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Bene svarbiausia projekto eilutė – gynybos finansavimas, kuris kitąmet bus didinamas iki 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. Eur. 700 mln. Eur šios sumos būtų dengiama iš Valstybės gynybos fondo.
„Tai yra rekordinis dydis, atitinkantis geopolitinę situaciją ir poreikius“, – anksčiau sakė premjerė Inga Ruginienė.
Antruoju prioritetu kitų metų biudžete tapo socialinė gyventojų gerovė.
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didėjimui. Jis augs 115 Eur – iki 1153 Eur. O minimalus valandinis atlyginimas (MVA) didės iki 7,05 Eur prieš mokesčius.
„Minimali alga auga 69,58 Eur (aut. past. – po mokesčių) ir tai yra greičiausias augimas per šešerius metus“, – antradienį Seimui pateikdamas biudžeto projektą sakė finansų ministras K.Vaitiekūnas.
Biudžeto projekte numatyta skirti beveik 150 mln. Eur mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, trenerių darbo užmokesčiui. Medikų atlyginimų didinimui numatyta skirti 148 mln. Eur, rezidentų – 10,6 mln. Eur, statutinių pareigūnų – 24,1 mln. Eur, kultūros darbuotojų – 12 mln. Eur, o 9,5 mln. Eur – kitų viešojo sektoriaus darbuotojų.
Tiesa, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) mano, kad yra laužoma kolektyvinė sutartis, kurioje numatoma iki 2028 m. pedagogų atlyginimus didinti 5 proc. daugiau nei prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas. Tai reiškia, kad 2026 m. mokytojų atlyginimai turėtų augti 7,65 proc., tačiau Vyriausybės pateiktame projekte siūloma atlyginimus didinti 5 proc.
Pensijų ir kitų išmokų indeksavimui kitąmet numatoma skirti 388,4 mln. Eur. Pensijos vidutiniškai didėtų 12 proc. – vidutinė pensija augtų apie 80 Eur, o turint būtinąjį stažą – apie 90 Eur.
Taip pat pateiktas Akcizų įstatymo pakeitimas.
„Yra užšaldoma kintama dyzelinio kuro akcizo dalis. Ji 2026 m. išliks tokio paties dydžio, kaip yra 2025 m. Tai yra 53,6 Eur už 1000 l. Visi kiti kuro akcizai keisis taip, kaip buvo numatyta XVIII Vyriausybės strategijoje“, – siūlymą pristatė K.Vaitiekūnas.
O finansavimas keliams kitąmet sieks 815,5 mln. Eur.
Didžiąją dalį pajamų 2026 m. žadama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) (7,54 mlrd. Eur arba 35,9 proc.), GPM (3,98 mlrd. Eur arba 18,9 proc.), akcizų (2,28 mlrd. Eur arba 10,8 proc.), pelno mokesčio (2,24 mlrd. Eur arba 10,7 proc.) ir kitų mokesčių, Europos Sąjungos (ES) ar kitų finansinių paramos lėšų. Plačiau apie praėjusią savaitę Vyriausybėje patvirtintą biudžetą galite skaityti čia.
Po įvykusio pateikimo biudžeto projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose, šie galės teikti siūlymus.
Pirmasis projekto svarstymas Seime vyks lapkričio 25 d., antrasis – iki gruodžio 9 d.
Paskutinis balsavimas turėtų įvykti iki gruodžio 23 d.
LLRI: didėja ir įsipareigojimai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prieš Seimo posėdį komentavo, kad rekordinis gynybos finansavimas įmanomas pasinaudojus Europos Komisijos išlyga papildomai skolintis iki 1,5 proc. BVP virš įprastų ribų.
„Kartu su tuo didėja ir įsipareigojimai: 2026 m. biudžeto deficitas sieks –2,7 proc., o valstybės skola iki 2028 m. gali pasiekti 50,1 proc. BVP – beveik 50 mlrd. Eur arba 33 tūkst. Eur vienam dirbančiam asmeniui. Vien palūkanoms 2026 m. numatyta virš 1 mlrd. Eur, kas sudaro apie 675 Eur nuo kiekvieno dirbančiojo“, – žiniasklaidai išplatintame komentare pasidalinta LLRI analitikų įžvalgomis.
Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė žada taupyti ir sutaupyti 102 mln. Eur.
„Bet tai labiau simbolinis gestas nei posūkis. Norint iš tiesų išvengti skolų spąstų, reikėtų ne „karpyti kanceliarinius“, o peržiūrėti institucijų funkcijas, mažinti dubliavimąsi ir pritaikyti viešąsias paslaugas prie realios demografijos“, – taip pat komentuoja LLRI.
Biudžeto projekte numatoma keisti ir socialinių išmokų indeksavimo tvarką.
„Jas siūloma sieti ne tik su kainų, bet ir su atlyginimų augimu. Tai reiškia spartesnį išlaidų augimą ir papildomą spaudimą biudžetui“, – mano LLRI analitikai.