BBC rusų tarnyba pakalbėjo su ekonomistais ir pasakoja, ko rusams tikėtis iš naujojo biudžeto. Po kelerių metų spartaus augimo Rusijos ekonomika 2025 m. pradėjo lėtėti. Minėtąjį augimą lėmė didelės karinės išlaidos. 2025 m. pavasarį Ekonomikos plėtros ministerija tikėjosi, kad šiais metais Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,5 proc. Dabar prognozė smarkiai pabloginta – iki 1 proc. Pavasarį ministerija prognozavo, kad 2026 m. ekonomika augs 2,4 proc.
Tačiau trečiadienį, spalio 22 d., priimtame biudžeto projekte prognozės kur kas kuklesnės – 1,3 proc. Kadangi 2025 m. BVP augimo tempai buvo mažesni nei numatyta biudžete, metų pabaigoje deficitas gali būti didesnis nei vyriausybės prognozės – 5,7 trln. rublių (71,2 mlrd. eurų). Tai maždaug atitinka šių metų Maskvos biudžetą.
2026 m. deficitas prognozuojamas jau 3,7 trln. rublių (1,6 proc. BVP, 46,2 mlrd. eurų). Pasaulio mastu tai – nedidelis skaičius. Palyginimui, ES deficitas turi neviršyti 3 proc. BVP.
Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas 2026 m. deficitą pavadino priimtinu. „Tai visiškai neatrodo katastrofa“, – sutinka Barselonos Pompėjos Fabros universiteto profesorius Rubenas Enikolopovas. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad, pavyzdžiui, 2026 m. biudžeto išlaidos turėtų siekti 44 trln. rublių (444 mlrd. eurų), tačiau vyriausybė gali jas vėliau padidinti, kaip tai jau ne kartą yra buvę anksčiau.
Tuomet deficitas vėl bus didesnis. Pajamos (vyriausybė kitąmet planuoja gauti daugiau nei 40 trln. rublių (500 mlrd. eurų)) taip pat gali būti mažesnės nei planuota, jei, pavyzdžiui, ekonomika toliau lėtės.
„Paprastai biudžetas nevykdomas taip, kaip priimamas“, – pastebi ekonomistas Jevgenijus Nadoršinas. R.Enikolopovas priduria, kad vyriausybei reikėtų nerimauti, jei deficitas priartės prie 5 proc. BVP. Kitas ekonomistas, kuris dėl saugumo priežasčių paprašė neskelbti jo vardo, taip pat abejoja, ar vyriausybei pavyks neviršyti numatyto deficito.
„Sprendimo didinti išlaidas jau seniai niekas nederina su ekonominiais siekiais ir tikslingumu bendrai. Kol kas valdžios prioritetas – geopolitika. Nei ekonomika, nei jos augimas, net status quo išlaikymas nevaidina svarbaus vaidmens.
Iš aukštų tribūnų skamba daug svarbių teisingų žodžių apie ekonomikos augimo, verslo, smulkaus verslo rėmimą, savo gamybos skatinimą ir pan. Tačiau praktikoje matome, kad pagrindinis uždavinys – paimti iš ekonomikos kuo daugiau čia ir dabar, bet kokia kaina įvykdyti vadovybės nurodymus“, – komentavo anonimas. 2024 m., padidinus gyventojų pajamų ir pelno mokesčius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo iki 2030 m. mokesčių daugiau nekelti.
Nepaisant šio ir kitų po to buvusių pažadų, rugsėjo 24 d. Finansų ministerija pasiūlė padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 proc. iki 22 proc. Tai – bazinis mokestis, kurį moka beveik visų prekių ir paslaugų gamintojai, taip pat – importuotojai. 2024 m. PVM sudarė daugiau nei trečdalį visų biudžeto pajamų.
Mokesčius ketinama didinti pirmiausia tam, kad būtų surasta lėšų „gynybos ir saugumo finansavimui“, teigiama Finansų ministerijos pranešime spaudai.
Tiesioginė PVM padidinimo pasekmė – infliacijos pagreitis. Mokesčio padidinimas gali pagreitinti kainų augimą 0,6–0,7 procentinio punkto, mano Rusijos banko pirmininko pavaduotojas Aleksejus Zabotkinas.
Tiesa, Ekonomikos plėtros ministerija nekeičia infliacijos prognozės: pareigūnai tikisi, kad kainų augimas sieks 4 proc. Taigi, jie mano, kad 2026 m. kainos augs daug lėčiau nei dabar – rugsėjo mėn. infliacija siekė beveik 8 proc. „Kainų augimą bus dar sunkiau sustabdyti. Tai reiškia, kad Centrinis bankas vykdys dar griežtesnę pinigų ir kredito politiką. Tai reiškia, kad apie esminį bazinės palūkanų normos sumažinimą, apie kurį svajoja ir kalba daugelis, vargu ar bus kalbama“, – teigia BBC pašnekovas.
Tai – antrasis mokesčių didinimas Rusijoje po karo su Ukraina pradžios.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Rusijoje padidėjo gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis. Be to, valdžia panaikino kai kurias mokesčių lengvatas, padidino akcizus tabakui, alkoholiui ir naftos produktams.
2025 m. Finansų ministerija pateikė įstatymo projektą, kuriuo didinami mokesčiai mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pavyzdžiui, metinių pajamų riba, nuo kurios taikomas supaprastintas PVM mokėjimas, bus sumažinta nuo 60 mln. (750 tūkst. eurų) iki 10 mln. rublių (125 tūkst. eurų).
Jei verslininko pajamos viršys 10 mln., jis turės sumokėti 20 proc. PVM. Tačiau vien mokesčių didinimo nepakaks, kad biudžeto skylė visiškai būtų užpilta – tokiu būdu deficitas gali būti tik sumažintas. 2026 m. vyriausybė ketina jį finansuoti pasinaudodama skolinimusi vidaus rinkoje. Rusijos valstybės skola išaugs nuo 17,7 proc. BVP 2025 m. iki 19,5 proc. 2028 m. Tai vėlgi pagal tarptautinius standartus yra mažas rodiklis: besivystančiose šalyse jis vidutiniškai sudaro apie 60 proc.
Tačiau Rusijos vyriausybė gali skolintis tik už gana aukštą palūkanų normą. Taip yra daugiausia dėl to, kad po karo su Ukraina pradžios daugelis užsienio investuotojų pasitraukė iš Rusijos rinkos. Didelė skola daro neigiamą įtaką BVP augimo tempams, sako R.Enikolopovas, nes pinigai išimami iš ekonomikos.
Šios lėšos galėtų būti panaudotos investicijoms ir plėtrai, bet bus išleistos valstybės išlaidoms. Anksčiau biudžeto deficitas buvo finansuojamas iš Nacionalinio gerovės fondo. Ta fondo dalis, kurią vyriausybė gali išleisti finansuodama biudžeto deficitą ir kitiems tikslams, 2025 m. spalio 1 d. sudarė 4,1 trln. rublių (51,2 mlrd. eurų). BBC apskaičiavo, kad per karą ji sumažėjo 57 proc.
„Viskas, atsargų nebėra. Dabar reikia pravalgyti tik tiek, kiek galite uždirbti. Žmonių, ypač susijusių su biudžetiniu sektoriumi, gerovė pablogės“, – prognozuoja R.Enikolopovas.
Į 1,3 proc. pakeista BVP augimo prognozė 2026 metams kai kuriems ekonomistams atrodo pernelyg optimistinė. Pagal konservatyvųjį Ekonomikos plėtros ministerijos scenarijų, 2026 m. BVP augimo tempai gali siekti 0,8 proc.
Ši prognozė niekaip neatsispindi biudžeto skaičiavimuose. Tuo tarpu tarptautinių analitinių centrų prognozės kai kuriais klausimais sutampa su konservatyviu scenarijumi. Jame numatoma, kad dėl prekybos karų pasaulio ekonomikoje padidės disbalansas. Tai sulėtins pasaulinės naftos paklausos augimą. „Brent“ naftos kaina bus apie 55–60 dolerių. Tai atitinka Pasaulio banko ir „JP Morgan“ prognozes. JAV Energetikos informacijos administracijos prognozė dar žemesnė – 52 doleriai.
Konservatyvus scenarijus numato, kad sankcijos, ypač antrinės, kuro ir energetikos sektoriams bus sugriežtintos. Centrinis bankas lėtai kels palūkanų normas. Verslas ir gyventojai nebus linkę aktyviai imti paskolų, o tai reiškia, kad investicijos ir vartojimas bus mažesni nei baziniame scenarijuje. Artimos konservatyviam scenarijui yra Tarptautinio valiutos fondo (1 proc.), Pasaulio banko (0,8 proc.) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (0,7 proc.) prognozės dėl Rusijos BVP augimo 2026 m.
Tačiau net jei šios pesimistinės prognozės nepasitvirtins, Rusija vis tiek susidurs su labai silpno augimo laikotarpiu. Tokio žemo augimo tempo Rusijos ekonomikoje nebuvo nuo 2016 m., išskyrus 2020 ir 2022 m., kai BVP mažėjo dėl koronaviruso sukeltos karantino ir sankcijų krizės.
„Stengiamasi įvykdyti visus vadovybės nurodymus: socialiniai įsipareigojimai nekenkia „gynybos ir saugumo“ išlaidoms. Tačiau tai kenkia ekonomikai ir paprastiems piliečiams. Kita vertus, galbūt paprasti piliečiai supras, kad už geopolitiką moka iš savo kišenės, nors vargu ar tai dabar ką nors pakeis“, – neslepia pesimizmo ekonomistas, paprašęs likti anonimu.
Pagal pagrindinį Ekonomikos ministerijos prognozę, 2026 m. investicijos sumažės 0,5 proc.
2026 m. realių atlyginimų augimo tempai pagal oficialią prognozę sudarys 2,4 proc., palyginti su 3,4 proc. šiais metais. Atitinkamai mažmeninės prekybos apyvarta išaugs 1,1 proc. Visa tai rodo nerimą keliančias tendencijas. Ekonomika yra ant recesijos ribos, vasarą pažymėjo ekonomikos plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas. „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas 2025 m. rugsėjį sakė, kad ekonomika įžengė į „techninę stagnaciją“. Recesija iš esmės yra krizė, ekonomikos susitraukimas.
„Formaliai recesijai reikia tam tikrų sąlygų: ekonomikos nuosmukio kelis ketvirčius iš eilės. Kaip matau, kol kas to nėra. Bet čia vėlgi svarbu: ką laikyti augimu? Formalų BVP augimą, nes auga išlaidos gynybai ir gynybos užsakymai? Formaliai – taip, tai tarsi augimas. Bet ar tai augimas, kuris tikrai atneša gerovę piliečiams? Juk ekonominis augimas dėl skaičių neturi prasmės“, – svarsto neįvardintu pageidavęs likti ekspertas. Rusija, tikėtina, eis „atvirkštinės industrializacijos“ keliu, dar 2022 m. konstatavo Centrinio banko analitikai. Tai reiškia, kad šalyje bus plėtojamos mažiau pažangios technologijos.
„Ateitis buvo paaukota dabarties labui. Pastaruosius 20 metų Rusija gyveno labai geromis sąlygomis dėl aukštų naftos kainų ir sukaupė turtus. Juos buvo galima panaudoti ekonomikos plėtrai. <...> Rusija – didelių išteklių, gero žmogiškojo kapitalo, didelė, su dideliu rinkos potencialu šalis. Tai – labai rimtas pagrindas sėkmei. Jei politinis kursas nebūtų paaukojęs ekonominio augimo, Rusija galėtų vystytis daug greičiau“, – teigia R.Enikolopovas.
Valiutos kursas – pagal „valiuta24.lt“.