Įmonės Baltijos šalių vadovas Denis Gacicha sako, kad Lietuvos pramonė šiandien susiduria su pakankamai rimtais iššūkiais, kuriems įtakos turi elektros energijos kainos, darbo jėgos trūkumas ir geopolitinė situacija.
„Pastaraisiais metais pramonė svariai prisidėjo prie šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, todėl svarbu, kad gamintojai greitai prisitaikytų prie iššūkių ir gebėtų konkuruoti ne tik šalies viduje, bet ir Europos Sąjungos (ES) ar pasauliniu mastu“, – sako D.Gacicha.
Didžiausias neišnaudotas potencialas – pramonės skaitmenizacija, energetikos decentralizacija, dirbtinio intelekto (DI) taikymas gamyboje, tarpsektorinis bendradarbiavimas.
Lietuvos pramonė yra inovatyvi ir lanksti, tačiau norint išnaudoti potencialą, svarbu investuoti į talentus, inovacijas ir bendradarbiavimą tarp verslo, valdžios bei mokslo sektorių.
Energetikos transformacija – kelias į sėkmę
D.Gacicha neabejoja, kad ne tik Baltijos regione, bet ir ES Lietuvą galima įvardyti kaip lyderę atsinaujinančios energetikos srityje. Todėl „Schneider Electric“ mato šią Europos valstybę kaip pažangią rinką.
„Spartus saulės ir vėjo energetikos plėtojimas, sinchronizacija su kontinentine Europa ir ambicingi tikslai iki 2030 m. rodo pakankamai aiškią strateginę kryptį“, – sako D.Gacicha.
Tačiau dar yra nemažai neatliktų darbų. Pavyzdžiui, skaitmenizacija ir automatizacija. Tai leidžia ne tik stebėti vartojimą, bet ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
„Dėl skaitmenizacijos nematomi dalykai tampa matomais. Skaitmenizacija ir automatizacija mums padeda eliminuoti energijos švaistymą, kadangi galime realiu laiku stebėti vartojimą. Taip galime identifikuoti, kur atsiranda nuostoliai, kur galime būti efektyvesni ir imtis tam tikrų veiksmų“, – reikšmę pabrėžė pašnekovas.
Skaitmenizacija ir automatizacija taip pat didina tinklų lankstumą ir leidžia efektyviau integruoti atsinaujinančius šaltinius. D.Gacicha sako, kad infrastruktūros plėtra turi būti orientuota ne tik į pasiūlą, bet ir į paklausos valdymą, įtraukiant vartotojus į energijos balansavimą.
„Mes pakankamai greitai pereiname prie vėjo ir saulės energijos, bet turime ir tam tikrų apribojimų. Tai yra susiję su tinklų lankstumu. Turime galvoti ne tik apie pasiūlą, bet ir apie paklausą“, – pastebi jis.
Tuo metu duomenų analizė padeda prognozuoti elektros energijos poreikį, optimizuoti gamybą ir paskirstymą. Numatyti paklausą padeda ir DI taikymas. Pasitelkiant DI taip pat galima identifikuoti gedimus ir optimizuoti energijos paskirstymą realiu laiku.
Tvarumas didina patrauklumą investuotojų akyse
Tikriausiai būtų idealu, jei elektros energija visame pasaulyje būtų gaminama nesukeliant jokios žalos aplinkai. Todėl svarbu kalbėti apie dekarbonizaciją – bandymą atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro ir pereiti prie švaresnių energijos šaltinių.
Pačioms įmonėms dekarbonizacija gali atsipirkti dar ir finansiniu požiūriu, mat tai padeda sumažinti veiklos kaštus. „Schneider Electric“ Baltijos šalių vadovas sako, kad dekarbonizacija šiandien tampa ne tik verslo strategija, bet ir ilgalaikio konkurencinio pranašumo šaltinis.
„Įmonės, investuojančios į tvarius sprendimus, tampa patrauklesnės investuotojams, talentams, partneriams ir klientams.
Turbūt ne paslaptis, kad daugelis žmonių, kurie renkasi darbą, investuoja pakankamai daug laiko, jog sužinotų, ar įmonė įsipareigoja siekti su klimato kaita susijusių tikslų“, – tendenciją įvardijo D.Gacicha.
Skaičiuojama, kad Lietuvos pramonė suvartoja daugiausiai elektros energijos visoje šalyje. Sumažinti šiuos skaičius, o taip pat ir CO2 pėdsaką, pašnekovo teigimu, galėtų pastatų modernizavimas. CO2 pėdsako mažinimas apima ir energetinio efektyvumo didinimą, tvarių tiekimo grandinių kūrimą, DI ir IoT (daiktų interneto) sprendimų taikymą.
DI – ne tik kasdieniame gyvenime
Turbūt būtų sunku atrasti žmogų, kuris kasdieniame gyvenime nesusidurtų su DI. Tad natūralu, kad ir pramonės gamyboje jis jau atrado savo vietą.
Žiūrint į bendrą vaizdą galima pastebėti, kad DI jau plačiai taikomas įvairiose pramonės srityse ir padeda atlikti mechaninius veiksmus.
Jis neretai keičia žmogaus darbą perimdamas pasikartojančias, monotoniškas užduotis. Užuot rankiniu būdu tikrinę gaminius ar pildę ataskaitas, darbuotojai dabar dažniau prižiūri automatizuotas sistemas ir vertina DI pateiktus duomenis. O kai kur DI visiškai perima pavojingus ar fiziškai sunkius darbus.
„Schneider Electric“ Baltijos šalių vadovas jau užsiminė, kad DI gali padėti prognozuoti paklausą, optimizuoti energijos vartojimą ar atlikti kokybės kontrolę. Tačiau tai taip pat suteikia galimybę valdyti tiekimo grandines, taikyti skaitmeninius dvynius (angl. k. – digital twins). DI integracija į sprendimų priėmimo procesus padeda vadovams priimti efektyvesnius, duomenimis pagrįstus sprendimus.
Manoma, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvos pramonės sektorių labiausiai turėtų paveikti kelios DI tendencijos. Tai – prognozavimo algoritmai, kokybės kontrolės automatizavimas, energijos optimizavimas, skaitmeniniai dvyniai ir DI naudojjimas sprendimų priėmimui.
Verslas susiduria su kliūtimis
Verta paminėti, kad siekti tvarumo tikslų įpareigoja ir pakankamai ambicinga ES bei Lietuvos žalioji politika. Vis tik jos įgyvendinimas priklauso nuo nacionalinių veiksmų ir investicijų tempo. Todėl svarbu investuoti į inovacijas, talentus ir bendradarbiavimą tarp verslo, valdžios ir mokslo sektorių.
Vis tik, ne viskas taip paprasta – tvarumo kelyje verslui tenka susidurti ir su tam tikrais iššūkiais.
Pavyzdžiui, dėl kintančių teisės aktų ir įtemptos geopolitinės padėties pastebimas investicijų lėtėjimas. Taip pat, anot „Schneider Electric“ Baltijos šalių vadovo, jaučiamas kompetencijų trūkumas, reguliacinės aplinkos neapibrėžtumas, kliudo ir kultūriniai pokyčiai organizacijose.
Dar vienas reikšmingas veiksnys – tiekimo grandinių transformacija, reikalaujanti glaudaus bendradarbiavimo su partneriais ir inovacijų.
„Mes turėtume peržiūrėti visą tiekimo grandinę – tai pakankamai laikui imlus pocesas, kuris reikalauja tam tikrų kompetencijų ir investicijų“, – pavyzdžius įvardijo pašnekovas.
Savo ruožtu „Schneider Electric“ aktyviai bendradarbiauja su Baltijos regiono įmonėmis ir institucijomis, siekdama kurti inovatyvią ir tvarią ateities pramonę.