Biokuro kainos prismaugė jo gamintojus. „Baltpool“ biržoje įsivyravo trumpalaikiai sandoriai, kurie dažniausiai palankūs smulkiosioms bendrovėms, tačiau didžiąsias šios srities įmones stumia bankroto link.

Šildymo sezonas dar tik prasidėjo, todėl šilumos energijos kainos, kurios lauks atėjus žiemai, šiuo metu dar tik prognozuojamos.

Praėjusiais metais vidutinė spalio mėnesį vyravusi šilumos kaina (be pridėtinės vertės mokesčio) sudarė 6,58 ct/kWh.

Tačiau šilumos energijos gamybos rinkoje įtampos į valias, mat biokuras šiuo metu yra pigiausias nuo 2020-ųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:40010669]]

Birža įpūtė konkurenciją

„Padėtis, kuri šiuo metu susiklostė tarptautinėje biokuro „Baltpool“ biržoje, yra šiųmetės jos veiklos pasekmė.

[[ge:lrytas:lrytas:39977173]][[ge:lrytas:lrytas:39726436]][[ge:lrytas:lrytas:39756943]]

Pati birža sudarė tokias sąlygas, kad joje galėtų dalyvauti ne tik tie biokuro tiekėjai, kurie yra investavę į jo gamybos techniką, bet ir tie, kurie jos apskritai neturi, pavyzdžiui, perpardavinėtojai.

Biržoje dalyvauja ir menkus techninius biokuro gamybos pajėgumus turinčios įmonės.

Paprastai jos verčiasi kita veikla ir iš jos gauna pagrindines pajamas. Taigi durys biržoje yra atviros visiems.

Kadangi šiemet įsivyravo trumpalaikio biokuro tiekimo sutartys, jos yra ypač palankios būtent smulkiesiems tiekėjams“, – tvirtino Telšių rajone, Kulgiuose, veikiančios biokuro gamybos įmonės „Robmona“ komercijos direktorius Valdas Katarskis.

Ši įmonė superka įvairią medienos žaliavą iš miškų savininkų ir urėdijų. Ji yra investavusi į galingą techniką – miškavežius, medvežius, smulkintuvus ir skiedrovežius. Viso to reikia medienai išsivežti iš kirtimo vietų, jai susmulkinti ir nugabenti į katilines.

„Mūsų įmonė kone visas pajamas gauna iš biokuro gamybos ir pardavimo. Dirbame tik šioje srityje, bet biokuro biržoje sudarant sutartis mums tenka konkuruoti būtent su smulkiaisiais gamintojais.

Pavyzdžiui, ūkininkai gali paruošti šiek tiek biokuro ir jį pigiai parduoti, nes pagrindines pajamas jie gauna iš žemės ūkio veiklos.

Tokia konkurencija biržoje įtvirtino ypač mažą biokuro kainą, kuri nepadengia gamybos sąnaudų. Ji specializuotas biokuro gamybos įmones, taigi ir mūsiškę, stumte stumia bankroto link“, – aiškino V.Katarskis.

Tiesiog kaupia nuostolius

Laukti, kol biržoje pakils kainos, neįmanoma.

Anot V.Katarskio, biokuras tėra susmulkintos medienos atliekos, kurios negali būti ilgai sandėliuojamos. Ilgainiui jos praranda kaitrumą, pradeda pūti, tad visa tai tektų parduoti pusvelčiui.

[[ge:lrytas:lrytas:40026564]]

„Negalime kaupti didesnių biokuro atsargų, kol nėra galimybės jo laiku parduoti ir padengti gamybos sąnaudas.

Juo labiau kad šiuo metu biržoje formuojasi ypač maža ilgalaikė biokuro kaina. Tiesiog esame priversti sudarinėti trumpalaikius sandorius ir kaupti nuostolius“, – sakė pašnekovas.

Jaučiasi prismaugti

Anot 40 įmonių vienijančios Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidento Mariaus Valukyno, prasidėjęs šildymo sezonas sėte sėja žinias apie biokuro gausą ir rekordiškai mažą jo kainą.

„Tačiau realybė karti. Didžiosios biokuro gamybos įmonės yra priverstos parduoti techniką, prognozuojami ir masiniai bankrotai.

Tam įtaką daro įsivyravusios itin žemos momentinės kainos, pagal kurias sudaromi sandoriai“, – teigė M.Valukynas.

Pasak jo, tai kelia daugybę iššūkių šiam šildymo sezonui.

„Nors šiuo metu Lietuvoje biokuro kainos yra mažiausios ne tiktai Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje, tokia situacija susidarė ne dėl tvarių sprendimų, o smaugiant biokuro tiekėjus.

Biokuro biržoje besiformuojančios kainos nepadengia nei žaliavos gamybos savikainos, nei transporto, smulkinimo, sandėliavimo išlaidų“, – tikino M.Valukynas.

Sąnaudų jau nebepadengia

Pavyzdžiui, šių metų liepą–rugsėjį vidutinė Valstybinių miškų urėdijos žaliavos – kirtimų liekanų – kaina siekė apie 15 eurų už megavatvalandę (MWh).

Tuo pat metu pagal biržoje sudarytus sandorius pagaminto ir pristatyto į šilumos gamybos įmones biokuro kaina siekė 16,5 Eur/MWh.

„Vien gamybos ir transportavimo sąnaudos sudaro apie 6 Eur/MWh, taigi biokuro savikaina sudaro apie 21 Eur/MWh, o tai gerokai daugiau nei biržos kaina.

[[ge:lrytas:lrytas:40026591]]

Biržoje įsivyravusi mažesnė už savikainą biokuro kaina specializuotas įmones stumia į užribį. Šilumos jėgainėms tiekiama neaiškios kilmės žaliava, neprivalu atlikti jos kokybės tyrimų, nekreipiama dėmesio į tvarumą.

Kyla grėsmė, kad sužlugdžius ilgus metus augintą biokuro rinką nuolatinis žaliavos tiekimas šilumos gamintojams sustos, o šilumos vartotojai bus priversti mokėti už ją ne mažiausią, bet vieną didžiausių kainų Europoje“, – įžvalgomis dalijosi M.Valukynas.

Sukaupta nedaug atsargų

Pasak M.Valukyno, nežinia kodėl strateginiai objektai – centrinio šildymo jėgainės, kurios šilumą tiekia maždaug trečdaliui šalies gyventojų, ignoruoja patikimus saugiklius, numatytus „RED III“ tvarumo direktyvoje.

„Nuostabą kelia ir tai, kad „Baltpool“, kuri yra atsakinga už biržos priežiūrą, neturi pakankamai išteklių užtikrinti rinkos skaidrumą bei stabilumą ir nesudaro sąlygų sudaryti ilgalaikius sandorius. Palyginti su ankstesniais šildymo sezonais, sandėliuose yra sukaupta daug mažiau biokuro atsargų, nes biokuro tiekėjai tiesiog nebeturi finansinių galimybių subsidijuoti galutinių šilumos vartotojų, tad atsargų sandėliavimas netenka prasmės“, – aiškino M.Valukynas.

Pasak jo, iššūkius būtų galima įveikti, jeigu tik šilumos gamintojai būtų skatinami sudaryti ilgalaikius sandorius.

„Šiuo metu net 75 procentai prekybos vyksta sudarant trumpalaikius sandorius.

Tai kelia riziką, jog vidury šildymo sezono kai kurios katilinės nebegaus biokuro arba jis bus toks brangus, kad smarkiai pakils ir šilumos energijos kaina.

Šilumos gamintojai turėtų sumažinti riziką – sudaryti ne tiktai trumpalaikes biokuro pirkimo sutartis, bet ir nors pusę reikiamo kiekio įsigyti sudarydami ilgalaikes tiekimo sutartis.

Tai leistų prognozuoti šilumos kainą ir užtikrinti patikimą biokuro tiekimą“, – teigė „Litbiomos“ vadovas.

Pasak jo, turėtų būti persvarstyti ir reikalavimai biokuro tiekėjams – laiku sumokami mokesčiai, tiksli žaliavos apskaita, jos kilmės atsekamumas ir tvarumo reikalavimų laikymasis.

„Netoleruotina, kad biokuro tiekimo sutartis pasirašinėtų subjektai, kurie neturi techninių ir organizacinių pajėgumų joms įvykdyti, nes nežinia, kokį kurą ir iš kur jie atgabena“, – užsiminė M.Valukynas.

Biokuro kainos prismaugė gamintojus: įmonės priverstos parduoti techniką, prognozuojami masiniai bankrotai