Aiškina, kodėl JAV atrišo visas naftos gavybos platformas
Energetikos, transporto ir žaliosios ekonomikos forume „Greentech“ trečiadienį kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius neslėpė, kad šiandien Lietuva drauge su visa Europa stovi ant dviejų įtemptų polių – klimato kaitos ir tvarumo bei konkurencingumo ir ekonominio išlikimo.
„Šios dvi įtampos prieštarauja viena kitai. Yra įvairių pasisakymų iš už Atlanto, raginančių toliau deginti iškastinį kurą. Kodėl Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) per pastarąjį dešimtmetį atkimšo naftos gavybos platformas? Jie supranta, kad tai yra pabaiga. JAV šiuo metu yra didžiausia žaliavinės naftos eksportuotoja pasaulyje. Jie jaučia, kad artėja pabaiga (naftos išteklių – aut. past.) ir bando išnaudoti visas galimybes, kokios tik yra. Tai jiems atneša didelius dividendus. Kad ir kiek naujos naftos šaltinių atrandama – jie vis tiek pasibaigs“, – atkreipė dėmesį V.Janulevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios turime būti pasiruošę perėjimui prie švarios energetikos.
V.Janulevičiaus manymu, vienintelis kelias likęs mūsų žemynui – švari ir stipri Europa. Lietuvai praėjusieji metai jau tapo istoriniais – pagaminome 37 proc. daugiau elektros nei 2023 m. Tačiau kitos ES šalys šiuo klausimu stipriai atsilieka.
2023 m. ES jau užtikrino beveik pusę elektros iš atsinaujinančių šaltinių, bet priklausomybė nuo iškastinio kuro vis dar išliko kai kuriose ES šalyse. Lietuva pagamina apie 70 proc. elektros iš vėjo, saulės ir hidroenergijos, tačiau elektros energijos importas bei iškastinis kuras vis dar reikalingas.
Jo teigimu, Europa didelė – ne visos šalys juda vienodu tempu. Danijoje ir Portugalijoje žali šaltiniai sudaro daugiau nei 87 proc. ir 88 proc. nuo visos suvartotos ir pagamintos elektros. O Liuksenburge – 5 proc., Maltoje – 15 proc.
Pramoninkų atstovas įspėjo, kad dėl to Europoje atsirado dvi skirtingos realybės: viena, kuri gamina ir eksportuoja energiją, technologijas ir kita – brangiai importuoja ir priklauso nuo geopolitikos. „Tai ne tik ekonominis skirtumas. Yra tie, kurie valdo savo energetiką ir tie, kurie valdo juos. Lietuva tai puikiai atsimena“, – pridūrė jis.
Atsisakyti dyzelino teks palaipsniui
LPK prezidentas priminė ir didžiulį energetinį lūžį, kurį išvysime jau greitai. Iki 2030 m. atsinaujinančių šaltinių dalis pasaulinėje elektros gamyboje pasieks 46 proc., o vien vėjo ir saulės energetika sudarys 30 proc. p.
„Pirmą kartą istorijoje – vėjas ir saulė taps pagrindiniu energijos šaltiniu. Tai milžiniškas civilizacinis šuolis“, – neabejojo LPK vadovas.
Jis taip pat užsiminė apie vieną didžiausių iššūkių Europos transporto sektoriui – atsisakyti dyzelino. „Priminsiu, kad šiandien pramonė labai priklausoma nuo logistikos.<...> Žaliavas mums reikia ir atsivežti, ir išsivežti produktus. Keliai yra tik du – keliai per Lenkiją ir jūra. Perėjimas nuo dyzelino turi vykti palaipsniui, kad nenukentėtų mūsų konkurencingumas“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Jis taip pat komentavo Europos Komisijos parengtą Švarios pramonės planą (angl. Clean industrial deal) planą, kurį jis vadino ambicingu. ES priėmė ir daugiau reglamentų, kurie skatina pramonę likti Europoje užuot perėjus į pigesnes, taršias šalis.
„Švarios pramonės planas turėtų suderinti ekonomiką ir klimatą. Jis turi mažinti energijos kainas, kurti darbo vietas, slatinti švarias technologijas ir žiediškumą bei mobilizuoti apie 100 mlrd. Eur investicijų. <...>
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas apmokestins importuotas prekes pagal anglies naudojimo intensyvumą, sudarant vienodas sąlygas ir skatins švarią gamybą. Manome, kad konkurencija tampa sąžiningesnė, bet ir griežtesnė. Žinoma, neturime persistengti, nes, pavyzdžiui, chemijos pramonei labai sunku rasti alternatyvų iškastiniam kurui“, – teigė V.Janulevičius naują ES kursą vadinęs ne tik klimato kaitos valdymo priemone, bet ir Europos gynybos architektūra.
Lenkija demonstruoja raumenis
Nepaisant ES įvedamų naujų reguliavimų, LPK vadovą nerimino tai, kad Kinija toliau dominuoja daugelyje švarių technologijų sričių, o JAV į pramonę toliau lieja milijardus dolerių taip siunčiant signalus vietos verslui kurti vietoje. Rimtus signalus siunčia ir mūsų kaimynė Lenkija.
„Lenkija prieš dešimtmetį laikyta pigių tiekimo grandinių šalimi. Dabar ji, sakyčiau, tampa regione energetikos ir pramonės lydere. Lenkai kuria vietinius tiekimo klasterius, pritraukia automobilių ir baterijų gamintojus, įdarbina milžiniškas RRF lėšas.
Manau, ten yra vienas iš lengviausiai prieinamų kapitalų, daugelis lietuviškų įmonių investuoja Lenkijoje, energetikos srityje. Daugelis ir pramonės įmonių dairosi Lenkijoje. Tikiuosi jie tai daro ne todėl, kad stabdys gamybą Lietuvoje, bet tiesiog svarsto kurti naujus padalinius. Lenkija pagal savo bendrąjį vidaus produktą jau aplenkė Jungtinę Karalystę. Tai labai rimtas signalas“, – teigė V.Janulevičius.
Turime tapti žaliosios pramonės poligonu
V.Janulevičius taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Kinija iki šiol valdo nemažą dalį žaliosios tiekimo grandinės, pradedant baterijomis, baigiant – retaisiais metalais. „Daugelis Europos žaliųjų sprendimų vis dar remiasi kiniškais komponentais. Jei norime tvarios ir žalios ekonomikos – komponentus turime kurti čia, Europoje. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti visko, kas kiniška. Bet mes turime patys kurti savo programines įrangas“, – sako LPK prezidentas.
Reziumuodamas V.Janulevičius akcentavo, kad žalioji energetika turi būti pramonei įperkama, nes nuo to priklausys verslo konkurencingumas. Didelį dėmesį skyrė ir dirbtiniam intelektui, mat šio įrankio išlaikymui reikalingas didžiulis energijos kiekis.
„Kiekvienas naujas serverių parkas turi turėti savo vėjo ir saulės parkus, manau, tai – ateitis. <...> Paskutinis, bet, beje, svarbiausias dalykas – gynybos ir civilinės pramonės sintezė. Dvigubos paskirties technologijos nuo dirbtinio intelekto iki kosmoso sprendimų – turi tapti ekonomikos varikliu.
Lietuva gali būti Europos laboratorija. Mūsų geografinė padėtis, gamybos tradicijos, inžinerinė pramonė leidžia tapti žaliosios pramonės bandymų poligonu. Žalioji Lietuva savaime neatsiras. Ją kurs tie, kurie nesitaikstys su priklausomybėm ir nebijos rizikuoti“, – reziumavo LPK prezidentas V.Janulevičius.