Technologijų (DI) įtakos verslui sesijoje vykusioje diskusijoje „Ar didžiausią įtaką energetikos ir transporto ateičiai turės DI?“, dalyvavo „Schneider Electric Lietuva“ generalinis direktorius Denis Gacicha, dr. Darius Naujokaitis, prof. dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, prof. Audrius Grainys ir Lietuvos energetikos instituto energetikos ekspertas Daivis Virbickas.
Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas (DI) tapo kiekvienos strategijos dalimi. Bandome pasivyti naujoves, bet tuo pačiu jau esame pavargę. D.Gacicha teigia, kad „DI jau šiandien padeda prognozuoti saulės ir vėjo elektrinių generaciją, leidžia iš anksto planuoti tinklų balansavimą ir sumažinti energijos švaistymą. Tai leidžia tiek tinklų operatoriams, tiek vartotojams priimti efektyvesnius sprendimus realiu laiku.“
D.Gacicha akcentavo, kad naudojant DI galime ne tik mažinti energijos sąnaudas ir didinti efektyvumą, bet ir išnaudoti milžiniškus duomenų kiekius, kuriuos žmogui būtų neįmanoma apdoroti. DI leidžia automatizuoti sprendimų priėmimą ir optimizuoti procesus visoje energetikos grandinėje – nuo gamybos iki vartojimo.
D.Gacicha tikina, kad kalbame ne tik apie energijos gamybos dekarbonizaciją, bet ir apie akumuliacijos technologijų integraciją. DI padeda užtikrinti efektyvų energijos kaupimą ir paskirstymą, leidžia maksimaliai išnaudoti atsinaujinančių šaltinių potencialą ir didina sistemos lankstumą.
„Tai jau yra šių dienų realybė, kurią matome Schneider Electric projektuose visame pasaulyje“, – pridūrė jis.
Dr. D.Naujokaitis akcentavo, kad DI prisideda ir prie resursų mažinimo, kuomet tiriamos naujos medžiagos ir vystomos naujos technologijos. Jo teigimu, nebereikia atlikti fizinių eksperimentų ir tokiu būdu nauji produktai greičiau ateina į rinką.
„Mano vertinimu, tik apie 30 proc. proveržio priklauso nuo pačių technologijų, o net 70 proc. – nuo reguliavimo ir politinės valios. Ypač transporto sektoriuje proveržį dažnai stabdo ne technologiniai, o reguliaciniai barjerai. Todėl labai svarbu, kad reguliavimas ne stabdytų, o skatintų inovacijas, kartu užtikrindamas saugumą ir tvarumą“, – teigė D.Gacicha.
Apie tolesnį judėjimą kalbėjęs prof. A.Grainys teigė, kad reikia orientuotis į technologijų standartizavimą ir nebūtinai jos tarpusavyje turi susikalbėti, nes naudoja skirtingus protokolus.
Prof. Dr. A.Paulauskaitė-Tarasevičienė užsiminė apie algoritmus ir metodus, kurie naudotų mažiau energijos.
„Dirbtinis intelektas yra ant dviejų pamatinių kojų – iš vienos pusės žalieji algoritmai, iš kitos – taikymo tikslas“, – tvarų DI apibūdino ji.
Svarbu nepamiršti, kad DI sprendimai turi būti ne tik inovatyvūs, bet ir energetiškai efektyvūs.
Apie reguliavimą kalbėjęs D.Virbickas nebūtų nustebęs, jei su tuo dirbantys žmonės naudotųsi dirbtiniu intelektu ir ieškotų atsakymų į susijusius klausimus. Tuo tarpu prof. dr. A.Paulauskaitė-Tarasevičienė akcentuoja reguliavimo Europoje svarbą, bet pabrėžia, kad tai neturi stabdyti mūsų pažangos DI srityje.