Spalio 17 d. Vilniuje įvyko didžiausia Lietuvoje praktinė konferencija ir paroda saugumo tema – „Saugumo kodas“, kurią inicijavo naujienų portalas Lrytas.
Įmonės „X kodas“ vadovas Vytautas Bielys praktinėje konferencijoje neslėpė – kritinės infrastruktūros apsaugos sistemų poreikis Europoje auga. Todėl įprasti mechaniniai užraktai standartų atliepti paprasčiausiai nebepajėgia.
Plastikines korteles, mechaninius raktus naudojančias įmones specialistas paragino užduoti sau atvirą klausimą.
„Ar jūs žinote, kur tie raktai apskritai keliauja, kas juos turi ir kiek jų yra? Aš net neabejoju, kad nežinote. Tiesiog neįmanoma žinoti, nes yra nustatyta, kad 4 procentai raktų dingsta per metus“, – be užuolankų rėžė V.Bielys.
Bet koks mechaninis raktas, anot specialisto, yra lengvai kopijuojamas, lengvai perduodamas, be audito sekos, o to pasekoje jas blokuoti ar kontroliuoti yra labai sudėtinga.
Baterijomis valdomi išmanūs užraktai, tęsė V.Bielys, yra patogūs tuo atveju, kai yra naudojami asmeniniams poreikiams. Vis dėlto, problemų juose specialistas įžvelgė nemažai.
„Kai mums reikia nuolat reikia keisti tūkstančius baterijų, tai yra netvaru. Kitas aspektas, reikia pagalvoti, apie ekstremalias oro sąlygas.
Ypatingai mūsų žiemos labai gerai parodo, kas atsitinka, kai vieną dieną 5 arba 7 laipsniai šilumos, o už keliolikos valandų 8 laipsniai šalčio. Susidaro kondensatas ir nustoja veikti“, – dėstė specialistas.
Kai agresorius gali bet kada ateiti – „iLOQ“ suteikia saugumo garantą
Patogus valdymas, atsparumas įvairioms oro sąlygoms, tvarumas ir patikimumas – šiuos poreikius, pasak pranešėjo puikiai atliepia užraktai be baterijų „iLOQ“.
„Užraktas gimė Suomijoje, tikrai didelėje valstybėje, kur objektai yra nutolę vienas nuo kito keliais šimtais kilometrų. Jie susidūrė su ta problema ir pradėjo aiškintis, kaip gali padėti kritinei infrastruktūrai. Ir „iLOQ“ sukūrė sprendimus be baterijų, be laidų, be interneto.
Pristatydamas alternatyvą, pranešėjas patikino – šių užraktų valdymas yra itin paprastas.
„Autorizacija atliekama telefonu arba specialiu fiziniu žetonu, įrenginys gauna reikalingą energiją ir vyksta saugus kodų apsikeitimas: duomenys užšifruojami ir spyna gali būti atrakinta arba užrakinta.
Kai agresorius gali bet kada ateiti ir užpulti mūsų šalį, galimybė realiu laiku suteikti, atšaukti prieigas bei matyti, kas, kur ir kada vaikšto yra vyšnia ant torto“, – teigė „X kodas“ vadovas.
Labai svarbus aspektas – anot specialisto – galimybė esant poreikiui akimirksniu integruoti įvairias institucijas.
„Mes galime integruoti tą pačią sekundę tam tikras sistemas iš karto įtraukti net visuomenę, tam tikrus civilius asmenis. Galime kontroliuoti bet kada ir tai daryti labai saugiai, nes komunikacija apsaugoma trijų lygių šifravimu.
Įmonėms – galimybė sutaupyti
Bevielė „iLOQ“ sistema naudinga ir norintiems sumažinti įmonės kaštus. Pati sistema, anot pranešėjo, yra valdoma per vieną „iLOQ Manager“ (iLOQ vadybininkas – red. past.) programą.
„Nereikia IT specialistų, diegti serverių, įrengti specialių apsaugotų patalpų ar samdyti kibernetinio saugumo ekspertų, nes sistema veikia debesijos (angl. cloud) principu.
Norint įsilaužti į tokią sistemą, reikėtų tokio galingumo kompiuterio, kuris galėtų suskaičiuoti visų visatos atomų skaičių“, – patikino V.Bielys.
Kaip atrodytų bandymas į tokią sistemą įsilaužti? Visų pirma, administratoriaus prisijungimui reikalingas ir fizinis žetonas. Vis dėlto, jei įsilaužėlis pranoktų lūkesčius ir jam pavyktų pralaužti net itin saugias sistemas, prieigos prie visos informacijos jis vis vien nematytų.
Džiuginanti tvarumo statistika
Šią sistemą įdiegusios įmonės Lietuvoje, kaip pažymėjo V.Bielys, pastebėjo, kad „iLOQ“ išsprendė ne vieną problemą.
„Iki tol, kai procesai nebuvo automatizuoti, tvyrojo netvarka: darbuotojai su dėžėmis įrankių vaikščiodavo nežinodami, ką reikia remontuoti, sąskaitos kildavo be aiškaus pagrindo. Įdiegus iLOQ sistemą, šios problemos buvo išspręstos“, – patikino pranešėjas.
Kalbėdamas apie tvarumą, V.Bielys pasidalijo statistika, kiek kasmet vidutiniškai „iLOQ“ sutaupo: 100 tūkst. kilogramų baterijų (jų nenaudodamas), 36 tūkst. kilogramų CO2, 200 tūkst. litrų gėlo vandens, 160 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos.
„Tai įspūdingi metiniai skaičiai, parodantys, kokią naudą aplinkai teikia šie sprendimai – nuo sumažinto baterijų atliekų kiekio iki energijos taupymo“, – pranešimo pabaigoje pasidžiaugė „X kodas“ vadovas.
Todėl efektyvi kritinės infrastruktūros – valstybės institucijų, energetikos ir telekomunikacijų objektų – apsauga yra būtina siekiant užtikrinti stabilų paslaugų teikimą, visuomenės saugumą ir valstybės gerovę.