Tiekimo grandinės tampa geopolitikos įkaitėmis
Pastarųjų metų įvykiai – pandemija, karas Ukrainoje, technologijų konfliktai – parodė, kad globalios tiekimo grandinės, kurios dešimtmečius buvo grindžiamos efektyvumu ir pigumu, šiandien vertinamos pagal patikimumo kriterijų. JAV ir Japonijos susitarimas – bandymas sukurti alternatyvų tiekimo modelį, mažinant priklausomybę nuo Kinijos, kuri tyliai monopolizavo retųjų žemės elementų ir žaliavų tiekimą.
Kodėl šis susitarimas atsirado būtent dabar?
Yra trys priežastys.
Pirma, geopolitinis nepasitikėjimas Kinija – tiekimo grandinių diversifikacija tapo nacionalinio saugumo klausimu.
Antra, energetinė ir technologinė priklausomybė – be retųjų metalų neįmanoma gaminti nei elektromobilių baterijų, nei puslaidininkių, nei atsinaujinančios energetikos komponentų.
Trečia, politinis momentas – JAV prezidentui reikia konkrečių užsienio politikos pergalių, o Japonijai – parodyti savo svorį Azijos geopolitinėje arenoje.
Trečia, politinis momentas – JAV prezidentui reikia konkrečių užsienio politikos pergalių, o Japonijai – parodyti savo svorį Azijos geopolitinėje arenoje.
Geopolitinė ekonomika: blokų era sugrįžta
Nors dokumentas pateikiamas kaip ekonominės politikos gairės, tai pirmiausia yra geopolitinės rizikos valdymo priemonė. JAV ir Japonija nori sukurti alternatyvų tiekimo koridorių Indijos–Ramiojo vandenynų regione, įtraukiant Kanadą, Australiją ir Pietryčių Azijos šalis. Tai aiški užuomina į naują ekonominį bloką pasaulyje, kuriame tradicinės sąjungos silpnėja, o naujos formuojasi pagal išteklių ir technologijų interesus.
Paradoksalu, bet Vakarai, siekdami išsilaisvinti nuo priklausomybės Kinijai, kuria naujas priklausomybes – tiek technologines, tiek politines.
Paradoksalu, bet Vakarai, siekdami išsilaisvinti nuo priklausomybės Kinijai, kuria naujas priklausomybes – tiek technologines, tiek politines.
Ekonominis efektas: lėtas, bet reikšmingas
Artimiausiais metais šis susitarimas skatins investicijas į žaliavų perdirbimą, logistiką ir technologijų infrastruktūrą. Tarp jau paskelbtų projektų – „Mitsubishi Motors“, „Sumitomo Metal Mining“, „Bechtel“, „Westinghouse Electric Company“ bei „SoftBank Group“ investicijos, kurių bendra vertė viršija 600 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau ekonominis poveikis nebus greitas: retųjų metalų gavyba ir perdirbimas – ilgas procesas, o griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, kaštai tik didės.
Kritinis požiūris
Nors susitarimas pristatomas kaip istorinis, realybėje jis labiau simbolinis. Tai signalas rinkoms ir rinkėjams, o ne greitas sprendimas. JAV ir Japonijos tandemas dar neturi pakankamos technologinės ar ekonominės bazės atsiriboti nuo Kinijos.
Klausimas, kurį teks spręsti abiem šalims, – ar jos nori būti žaliavų perdirbėjos, ar technologijų kūrėjos. Pirmasis kelias – saugesnis, bet stagnuojantis. Antrasis – rizikingesnis, bet vienintelis, kuris gali suteikti ilgalaikį pranašumą.
Išvada
Šis susitarimas – bandymas iš naujo apibrėžti, kas valdo pasaulinės ekonomikos žaliavas ir technologinę galią. Tai signalas, kad ekonominė galia vėl tampa geopolitine. Tačiau ar šis žingsnis taps ilgalaikės sistemos pagrindu, ar tik trumpalaikiu politiniu gestu – parodys laikas.