„Lietuvoje siekiame kaip įmanoma greičiau įgyvendinti elektros energijos kaupimo projektus, kurie galėtų dalyvauti regioninėje balansavimo rinkoje“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šiuo metu Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ (AST), siekdamos užtikrinti elektros perdavimo sistemų patikimumą ir esant balansavimo paslaugų pasiūlos iš rinkos trūkumui, perdavimo sistemos balansavimui gali naudoti savo ar su operatorėmis susijusių paslaugų teikėjų įrenginius.
Lietuvoje balansavimo paslaugų teikimui naudojama energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ valdoma kaupimo sistema.
Pasak „Litgrid“, „Energy cells“ negauna atlygio už šių įrenginių balansavimo pajėgumus – jie aukcionų metu įtraukiami į pasiūlymų sąrašą už nulinę kainą.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimu, bendrovė balansavimo paslaugas šalyje teiks iki metų pabaigos. Dėl jų pratęsimo 2026 m. taryba planuoja nuspręsti šių metų gruodį.
Skelbiama, jog siekiant kuo greičiau ir didesne apimtimi balansavimo paslaugas įsigyti iš nesusijusių rinkos dalyvių, situacija joje bus nuolat stebima ir pagal tai bus mažinamas balansavimo paslaugos įsigijimo kiekis iš „Energy cells“.
„Lietuvoje siekiame kaip įmanoma greičiau įgyvendinti elektros energijos kaupimo projektus, kurie galėtų dalyvauti regioninėje balansavimo rinkoje. Todėl „Energy cells“ kaupimo pajėgumai balansavimo poreikiams yra naudojami tik tol, kol rinkoje nėra pakankamų balansavimo pajėgumų“, – cituojamas Ž.Vaičiūnas.
Anot „Litgrid“, iš viso balansavimo pajėgumų rinkos poreikis Baltijos šalyse 2026 m. sieks apie 1,6 gigavato (GW) elektros.