G.Grefas nurodė, kad kai kurie banko portfeliai, įskaitant vartojimo paskolų portfelį, mažėja, o 2025 m. augimas bus „blogesnis nei „Sberbank“ tikėjosi“.
Kaip nurodo „understandingwar.org“, G.Grefo pareiškimai reikšmingi, nes Rusijos valdžia iš esmės vengia pripažinti bet kokį Rusijos ekonomikos silpnumą, o Kremlius vykdo informacinę kampaniją, siekdamas pavaizduoti Rusijos ekonomiką kaip stabilią ir stiprią.
Rusams baigiasi pinigai karui tęsti? Spalio pradžioje Rusijos vyriausybė paskelbė visą 2026–2028 m. federalinio biudžeto projektą, kuriame atsispindi prezidento Vladimiro Putino politikos prioritetai ateinantiems metams.
Po JAV sankcijų kamuolys atsidūrė Rusijos pusėje: turi dvi galimybes
„Kyiv Independent“ dalijasi Rusijos opozicijos politiko Vladimiro Milovo teiginiais, esą Rusijos biudžeto padėtis yra visiškai „nenormali“.
„Kad Rusijos karinė mašina veiktų taip, kaip dabar, reikia daug daugiau pinigų, o jų tiesiog nėra“, – „Kyiv Independent“ sakė V.Milovas, kuris 2000-ųjų pradžioje buvo Rusijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais.
Susiję straipsniai
Kaip matyti panagrinėjus biudžetą, Rusija patiria visapusišką biudžeto krizę.
Ukrainos socialinių ir ekonominių tyrimų centro vyresnysis ekonomistas Vladimiras Dubrovskis teigė, kad deficitas yra „rimčiausia Rusijos ekonominė ir politinė-ekonominė problema“.
Šalis susiduria su septynerius metus iš eilės dideliu biudžeto deficitu (virš 2 proc.). Rusijos vyriausybė oficialiai atsisakė tikslo išlaikyti deficitą žemiau 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
2025 m. prognozuojamas deficitas padidėjo 0,5 proc. iki 2,6 proc. Vyriausybė tikisi, kad 2026 m. deficitas sumažės iki 1,6 proc. BVP, tačiau analitikai teigia, kad tokia prognozė nereali. V.Dubrovskis atkreipė dėmesį, kad prognozuojant deficitą neatsižvelgta į galimą būsimų ekonominių sankcijų poveikį.
Net jei deficitas siektų 2–3 proc., specialistų vertinimu, Rusijai jis būtų didelis, nes šalis neturi prieigos prie finansavimo kaip kitos valstybės. Dėl sankcijų Maskva tebėra izoliuota nuo tarptautinių finansų rinkų, todėl ji priklauso nuo vidaus skolinimosi ir ribotų rezervų. Net Kinija, kuri anksčiau buvo laikoma potencialia skolintoja, atsisakė suteikti vyriausybės paskolas.
Brangus karas
Ši finansų krizė daro įtaką Rusijos pajėgumui finansuoti karą su Ukraina. Tačiau reikia turėti omenyje, kad vyriausybė nebeskelbia realių išlaidų duomenų, o tik prognozes.
Maskva teigia, kad 2026–2028 m. gynybos išlaidos išliks nepakitusios, o jų dalis BVP sumažės nuo 6,3 proc. 2025-aisiais iki 5,5 proc. 2026-aisiais ir 2027-aisiais bei iki 4,7 proc. 2028 m.
Sergejus Čemezovas, didžiausio Rusijos ginklų gamintojo „Rostec“ generalinis direktorius, rugpjūtį prisipažino, kad „gamybos pelningumas išlieka žemas, o kai kur netgi lygus nuliui, jei ne neigiamas“, todėl „plėtrai lieka ne per daug lėšų“.
V.Milovas teigė, kad dėl to Rusija gali sau leisti tik ribotą, mažo intensyvumo karą. Jis pažymėjo, kad dabartinis karo etapas nėra „labai intensyvus“ tankų ir kitos karinės technikos naudojimo atžvilgiu.
Mažesnės premijos
Keletas didžiųjų regionų, įskaitant Sankt Peterburgą, Samarą, Tatarstaną ir Baškiriją, sumažino premijas už savanorių kovotojų verbavimą, kai kuriais atvejais – net penkis kartus.
Vietoj naujos mobilizacijos Kremlius pasikliauja finansinėmis paskatomis ir verbavimo kampanijomis, siūlydamas pelningas sutartis savanoriams, norintiems kovoti Ukrainoje.
Nors šios išmokos mokamos iš regioninių, o ne federalinių biudžetų, ši tendencija, anot V.Milovo, atspindi platesnę Rusijos biudžeto krizę, kuri smarkiai riboja federalinio centro galimybes teikti finansinę pagalbą regionams. Išnaudotos galimybės
Išnaudojus tradicinius finansavimo šaltinius, Rusijai lieka ribotos galimybės finansuoti savo biudžeto deficitą.
Nacionalinio turto fondo likvidžioji dalis, kuri kadaise buvo pagrindinė Rusijos fiskalinė atsarga, sumažėjo iki 4,2 trln. rublių (50 mlrd. JAV dolerių), o tai yra gerokai mažiau nei 5,7 trln. rublių (70 mlrd. JAV dolerių) deficitas, numatomas vien 2025 m.
Siekdama iš dalies kompensuoti gynybos išlaidas, Rusija padidino mokesčius. Pavyzdžiui, dabar įmonės moka 25 proc. pelno mokestį, numatytas pridėtinės vertės mokestį didinimas iki 22 proc. Tačiau gautos pajamos sudarys tik dalį to, kas reikalinga.
Vasilijus Astrovas, vyresnysis ekonomistas Vienos tarptautinių ekonominių studijų institute, mano, kad Rusijos fiskalinės padėties pablogėjimas šiais metais pirmiausia susijęs su dviem veiksniais – mažesnėmis pasaulinėmis naftos kainomis ir pervertintu rubliu.
Recesija čia pat, tačiau karas gali tęstis metus
Tuo metu kiti analitikai laikosi nuomonės, kad nors Rusijos ekonomika balansuoja ant recesijos ribos, tačiau karas gali tęstis metus. Ekspertų nuomone, jo finansavimui nėra rimtų kliūčių. Sankcijų ir prastos ekonominės būklės nepakanka, kad būtų apribotos Rusijos galimybės finansuoti karą Ukrainoje, rašo „ru.euronews.com“.
„Recesija šiais laikais beveik neturi jokios reikšmės Rusijos ekonominiam ir politiniam stabilumui“, – teigia ekonomistas Vladislavas Inozemtsevas, vienas iš įkūrėjų ir konsultacinės tarybos narys Europos analizės ir strategijų centre (CASE). Nepaisant karinių išlaidų augimo, Rusijos ekonomika rodo recesijos ar stagfliacijos požymius.
Infliacija išlieka aukšta, o ją lydi staigus ekonomikos augimo sulėtėjimas. Kovo mėnesį infliacija pasiekė aukščiausią – 10,3 proc. – lygį, o rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 8 proc., kas vis dar dvigubai viršija Rusijos banko nustatytą 4 proc. tikslą.
Aukštos palūkanų normos ir didelis darbo jėgos trūkumas (nedarbo lygis – 2,1 proc.) stabdo augimą. 2025 m. pirmąjį ketvirtį ekonomikos metinis augimas buvo 1,4 proc., antrąjį ketvirtį – 1,1 proc., palyginti su 4,1 proc. metiniu augimu 2023 ir 2024 m.
V.Inozemtsevo vertinimu, verslo nuotaikos – niūrios, verslininkai nusiteikę bendrų sąlygų pablogėjimui, ekonominei stagnacijai, vartotojų paklausos mažėjimui ir mokesčių didėjimui. Vis dėlto CASE ataskaita leidžia teigti, kad Rusijos ekonomika prisitaikė prie karo ir yra pusiausvyros būsenoje. Ataskaitoje prognozuojamas ilgas politinės ir ekonominės stagnacijos Rusijoje laikotarpis be ypatingos plėtros ar klestėjimo per ateinančius dešimt metų.
Kremliaus nuomone, naujos griežtesnės sankcijos neturės jokio poveikio Rusijos ekonomikai ir jos karinei strategijai Ukrainoje.
Analitikai teigia, kad Rusija yra ypač sudėtingas taikinys, atsižvelgiant į tai, kad ji eksportuoja daugelį svarbiausių prekių, įskaitant naftą ir dujas, trąšas, kviečius ir tauriuosius metalus. Be to, Rusija surado būdų, kaip apeiti sankcijas ir apribojimus, įskaitant prekybą per „šešėlinį“ naftos tanklaivių laivyną ir eksporto į Kiniją ir Indiją didinimą.
Be to, ekspertai abejoja, kad sankcijos sustabdys Rusijos karinius veiksmus, net jei jos atves šalies ekonomiką į recesiją.
Sankcijos neabejotinai daro įtaką Rusijos pajamoms iš energijos išteklių pardavimo. Tačiau energetikos produktai, nors ir „svarbūs vidaus rinkai ir eksportui, nėra esminis biudžeto pajamų šaltinis, leidžiantis tęsti karą“, – teigia Elina Rybakova, Briuselio analitinio centro „Bruegel“ mokslo darbuotoja.
CASE duomenys patvirtina, kad federalinio biudžeto priklausomybė nuo naftos ir dujų smarkiai sumažėjo. Jų dalis bendrose pajamose sumažėjo nuo daugiau nei 50 proc. 2011–2014 m. iki vos 25 proc. 2025 m. viduryje. „Putinas už savo karą nemoka doleriais ar juaniais, kuriuos gauna iš eksporto. Jis moka darbininkams ir kariams rubliais, kuriuos gali spausdinti jo centrinis bankas arba kuriuos jo mokesčių tarnyba surenka iš Rusijos verslo“, – komentavo V.Inozemtsevas.
Ilgalaikėje perspektyvoje Indijos ir Kinijos pirkimų sumažėjimas kelia grėsmę pagrindinių pajamų sumažėjimui, bet net jei Rusijos naftos eksportas į Indiją ir Kiniją susitrauks trečdaliu, kariai, ekonomisto manymu, to nepajus bent jau metus, o greičiausiai ir ilgiau.
Įvertinęs ir kitus aspektus, ekonomistas sakė: „Patarčiau neapgaudinėti savęs, tikintis, kad Rusijos eksporto sumažėjimas netrukus pakenks Putino gebėjimui kariauti. Galime grįžti prie šio klausimo maždaug 2027 m. pabaigoje, bet ne anksčiau“.