Skaičiuojama, kad II pakopos pensijų fonduose sukaupta 10 mlrd. eurų.
Tado Povilausko, SEB banko ekonomisto, teigimu, pirmosios pinigų atsiėmimo bangos metu – balandį – tą padarys asmenys, kurie ketina atsiimtas lėšas išleisti vartojimo prekėms ir paslaugoms. Anot ekonomisto, būtent tada, balandį, dėl jų varžysis prekybininkai ir paslaugų teikėjai.
Prekybininkams šie metai ir taip nėra prasti – metinis mažmeninės prekybos augimas, išskyrus degalus – 10 proc. didesnis, skaičiuojant eurais.
„Rheinmetall“ pradėjus gamyklos statybas – nauji planai: E. Grikšas užsiminė apie dar vieną tikslą
Bendra teigiama pensijų fondų lėšų įtaka kitų metų BVP gali siekti iki 0,6 proc. punkto. Bet, nurimus vartojimui, 2027 m. šalies ekonomika veikiausiai augs tik 2,1 proc. tempu.
„Trumpai tariant, ši pensijų reforma jokios ilgalaikės naudos šaliai neatneš – tik trumpuoju laikotarpiu gali sukurti tam tikrus burbulus“, – komentavo T.Povilauskas.
Susiję straipsniai
Jis priminė Estijos pavyzdį, kai čia 2021 m. rugsėjį leidus atsiimti lėšas iš pensijų fondų, namų ūkių vartojimas augo vos kelis ketvirčius. Tąkart estai atsiėmė apie 25 proc. fonduose buvusio turto.
„Įsibėgėjęs naratyvas, kad pensijų fondų pinigai nueis į Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, tačiau tokios kalbos – interesų kovos. Atsiimamos sumos bus keli tūkstančiai eurų, su kuriais labai stipriai nieko nepadarysi“, – aiškino ekonomistas.
Estai ir latviai lipa iš duobės
SEB bankas kiek sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę, o kitų metų – minimaliai padidino. Šių metų realaus BVP augimo prognozė koreguota nuo 2,7 proc. iki 2,5 proc., kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozė padidinta nuo 3,1 iki 3,2 proc. Bet, kaip aiškino T.Povilauskas, tai susiję su pasikeitusia 2025 metų prognoze, o ne prielaidomis dėl kitų metų.
Vis dėlto, T.Povilausko, SEB banko ekonomisto, teigimu, regione vis dar atrodome gana neblogai, o Baltijos šalys pagal ūkio plėtros tempą mus pasivys ne anksčiau negu 2027 metais.
Tačiau Estijos ir Latvijos ekonomikos lipa iš duobės. Estijos ekonomikos atsigavimas silpnesnis dėl vangesnio namų ūkio vartojimo, susijusio su mokesčių pokyčiais pastaraisiais metais. Pramonės produkcijos apimties pokyčiai Latvijoje ir Estijoje pastaraisiais mėnesiais geresni nei Lietuvoje, investicijos taip pat didėja.
Neramina prekių eksporto pokyčiai
III ketvirtį Lietuvos prekių eksportas jau buvo mažesnis negu prieš metus. Tikėtina, kad paskutinį ketvirtį pokyčiai bus tik šiek tiek palankesni.
Didžiausią neigiamą įtaką daro paaštrėjusi konkurencija iš Azijos šalių, sustiprėjęs JAV doleris, padidėję JAV importo muitai ir aukšta praėjusių metų lyginamoji bazė.
Tiesa, SEB banko analitikai kitąmet tikisi ir pramonės, ir prekių eksporto augimo, jeigu pasiteisins jų prognozės dėl pagrindinių eksporto rinkų ekonomikos plėtros.
III ketvirtį lietuviškų prekių eksportas iš Lietuvos į JAV jau buvo trečdaliu mažesnis negu tokiu pat laikotarpiu prieš metus. Neįtraukus energetikos produktų, jis mažėjo 17 procentų. Per devynis šių metų mėnesius eksportas į JAV dar lieka 4,2 proc. didesnis negu prieš metus. Tikėtina, kad paskutinį šių ir pirmą ateinančių metų ketvirtį metiniai pokyčiai dar liks neigiami.
Pramonės situacija įdomesnė
Labiausiai nerimą kelia pramonė Lietuvoje – tai vienintelis sektorius, kuriame lūkesčiai suprastėję. „Pramonės augimas Lietuvoje sustojęs“, – konstatavo T.Povilauskas.
Euro zonos ekonomika šių metų II ir III ketvirtį augo sparčiau, nei tikėtasi. Tai – geroji žinia. Metinis augimo tempas III ketvirtį – 1,3 proc. Bendrai tai nėra labai spartus augimo tempas, tačiau euro zonai jis – normalus.
Tokiomis įžvalgomis dalijosi SEB banko finansų rinkų departamento vyresnysis analitikas Linas Mickus.
Anksčiau laukta, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 1,2 proc., tačiau prognozė gerinama iki 1,4 proc. Euro zonos augimą į priekį ves ne tik vartojimas, bet ir investicijos. Tai – gerai, nes tai prisideda prie augimo ne tik tuo metu, kai investuojama, bet ir prie ilgalaikio BVP augimo.
Euro zonos paslaugų sektorius išlieka gana geroje situacijoje. Čia galima tikėtis tolesnio augimo.
Pramonės sektoriuje situacija, anot L.Mickaus, įdomesnė. Gera žinia ta, kad sektorius lipa iš ilgalaikio sąstingio duobės. Klausimas, ar tai bus laikinas pagerėjimas, ar pakilimas bus tvarus ir ilgalaikis.
Pamažu atsigauna Vokietijos ekonomikos augimas. L.Mickus atkreipė dėmesį, kad Vokietijos fiskalinė politika skatina ekonomiką, nemaža dalis lėšų bus skirta infrastruktūrai, gynybos pramonei. Tai, kad laukiama į ekonomiką įliejant nemažai pinigų, pagerino ekonominius lūkesčius.
Savo davė ir JAV bei ES susitarimas dėl muitų, tik bėda, kad jie Bendrijai auga juntamai. Pirminės indikacijos rodo, kad eksporto apimtys iš Europos į JAV turėtų kiek mažėti.
Konkurencinė aplinka Bendrijos ekonomikai darosi sudėtinga: tarkime, Vokietijos gamintojams vis sudėtingiau eksportuoti prekes į Kiniją, ko nejaučia į Vokietiją eksportuojantys kinai. Vokietijos automobilių pramonė stagnuoja, eksporto apimtys neauga, o Kinijos automobilių eksportas, priešingai, stipriai veržiasi aukštyn.
Apskritai, pasak L.Mickaus, pramonės sektorius ir eksportas yra tie garvežiai, kurie Kinijos ekonomikos augimą tempia aukštyn.
Laimei, darbo rinka euro zonoje lieka stabili. Nedarbo lygis 2027 m. turėtų mažėti 1,6 proc.
SEB banko analitikai prognozuoja, kad infliacija euro zonoje kitąmet bus 1,5 proc., o 2027 m. - 1,8 proc. Vis dėlto daroma prielaida, kad Europos Centrinis Bankas bent artimiausiais ketvirčiais palūkanų normų nemažins.