Gamta rodo vis didesnę jėgą – padaryta žala turtui auga
Naujienų portalo Lrytas surengtoje konferencijoje „Saugumo kodas“ diskusijoje „Kiek mūsų namai dar saugūs? Klimato kaitos iššūkiai ir kas mus apsaugos“ diskutavęs Viktoras Ivanovas, draudimo bendrovės „If“ pardavimų departamento Lietuvoje vadovas pastebėjo, kad Lietuvoje ir Latvijoje stebėti tokie gamtos stichijų padariniai, kurių draudikai nematė pastarąjį dešimtmetį.
„Mes pernai Baltijos šalyse išmokėjome 13,5 mln., o prieš kelerius metus skaičiai buvo trečdaliu mažesni. Žalų kiekis buvo panašus, bet išaugo jų mastas. Vien vandens ir vėjo padarytos žalos pastarąjį penkmetį išaugo maždaug 10 proc. Kai kritulių iškrenta tiek daug, semiami rūsiai, gyvenamosios patalpos. Taip pat daugėja gaisrų. Vis tik tai siejame su ne klimato kaita, o tai, kad namuose žmonės turi daugiau įrenginių su ličio baterijomis“, – atkreipė dėmesį V.Ivanovas.
Potvynių rizika augs
Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas priminė, kad Europa jau nebėra toks saugus kampelis kaip anksčiau. Pasak jo, prieš trejus metus Slovėniją nusiaubė labai stipri liūtis, nuplovusi kelius, tiltus, namus ir kt. Žalos mastas sudarė net 10 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto.
Vilniaus universiteto (VU) klimatologas prof. Egidijus Rimkus prognozavo, kad ateityje ir Lietuvai gali kliūti daugiau kritulių. Jau dabar vasaromis pasitaiko dienų, kai per pora valandų gauname viso mėnesio kritulių dozę. Dėl to patvinsta upės ir upeliai, o tai rimtas iššūkis gyvenantiems netoli vandens telkinių.
„Jei stataisi namą ar perki butą prie didžiųjų upių – esi padidintos rizikos zonoje“, – svarstė klimatologas.
„Dauguma prognozių rodo, kad ateityje, vasarų metu, klimato ekstremalumas vasarą turėtų augti“, – pridūrė VU profesorius.
S.Gentvilas pripažino, kad iki šiol neišspręsta problema savivaldybėse – lietaus surinkimo sistema. „Tai budinti problema, kuriai reikia pinigų. ES parama mums čia nepadės, mes jau panaudojome tam resursus. Jei į ES įstos Ukraina, Balkanų šalys – mes į ES biudžetą mokėsime daugiau nei gausime. Mes tapime turtinga šalimi ir turime nusiteikti, kad viską teks šį klausimą spręsti iš savų pinigų“, – atvirai kalbėjo S.Gentvilas.
Gyvename nebe taip kaip anksčiau
Jis taip pat pažymėjo, jog visoje Europoje turtas pradėtas vertinti per klimato prizmę – kiek jis atsparus klimato kaitai. „Bankai, draudimo bendrovės yra įpareigotos savo portfeliuose numatyti, kokią riziką jų kliento turtas turi. Jeigu turtas didesnėje rizikos zonoje – jam bus skolinama brangiau, o draudimo įmoka – bus didesnė“, – patikino politikas.
Draudimo „If“ atstovas V.Ivanovas taip pat pastebėjo, kad statybų kompanijas, statančias namus netoli vandens telkinių, įpareigoja užtikrinti jų saugumą: įrengti nuo vandens saugančius užtvarus ir kt., tačiau atsirado firmų, kurios kreipia dėmesį ne saugumui, o estetikai.
„Prisikūrė bevardžių įmonių, kurioms saugumas – ne prioritetas. Jiems svarbiau, kad projektas būtų gražus. Viskas, kas gražu – ne visada saugu. Mes nebegyvename taip kaip prieš 30 metų ir turime galvoti, kad ne tik gražu gyventi prie vandens, bet ir kokias pasekmes jis mums gali atnešti“, – tvirtino V.Ivanovas.
Savo turtą draudžia tik vos daugiau nei pusė gyventojų
Lietuvoje šiuo metu turtą draudžia tik 60 proc. gyventojų. Draudimo „If“ atstovas pastebėjo, kad po didelių nelaimių dėmesys draudimui smarkiai išauga, tačiau po kurio laiko – užsimirštama ir vėl tikimasi, kad negandos jų namus apeis.
S.Gentvilas priminęs daugiabučio Vilniuje, Viršuliškėse, sprogimą, neabejojo, kad kuo toliau, tuo labiau gyventojai turės rūpintis būsto apsauga savarankiškai. Anot jo, tikėtis, kad po kiekvienos didesnės nelaimės valstybė išties pagalbos ranką – nederėtų.
„Dėl sprogimo Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo 1,2 mln. Tai buvo visų vilniečių mokesčių mokėtojų pinigai. Moralinis klausimas – kodėl savivaldybė turėjo mokėti už tuos, kurie butų nedraudė, o tie, kurie draudėsi, jiems apmokėjo draudimas? Vis tik reikia suprasti, kad valstybė negalės visada padėti, netikėkim ta iliuzija“, – užtikrino politikas.
V.Ivanovas neslėpė, kad draudimo sutartyse stengiamasi kuo smulkiau išdėstyti įvairias detales, kokiais atvejais atlyginama už turtui padarytą žalą, tačiau ne visi sutartį linkę perskaityti iki galo. Jis pabrėžė, kad jų bendrovė deda visas pastangas, kad klientams būtų atsakyti visi klausimai.
„Labai svarbu, kad žmonės pagerinę savo būstą, pavyzdžiui, pastatę jame oro kondicionierių ar saulės elektrinę – tai neužmirštų pasidalinti su savo draudimo bendrove. Taip pat primename, kad žmonės draustųsi savo pavyzdžiui, daugiabučių, konstrukcijas ir nelauktų, kol kas nors atbėgtų į pagalbą, nutikus rimtam įvykiui. Išorinių konstrukcijų, patalpų draudimas gyventojui per mėnesį kainuoja 3 eurus. Draudimas yra svarbus šiandieną žengiamas žingsnis dėl saugesnės ateities“, – užtikrino V.Ivanovas.