Apie regioninės žiniasklaidos reikšmę, atsakomybę ir iššūkius kalbėta spalio 17 d. Vilniuje vykusioje didžiausioje praktinėje konferencijoje ir parodoje Lietuvoje saugumo tema „Saugumo kodas“, kurią inicijavo naujienų portalas „Lrytas“, o įgyvendino kartu su Krašto apsaugos ministerija, VILNIUS TECH, „Telia“ ir kitais partneriais.
Diskusijoje „Mažos redakcijos – didelė atsakomybė“ įžvalgomis dalijosi Alytausgidas.lt direktorius ir redaktorius Ramūnas Bielevičius, VDU profesorė, tyrėja dr. Auksė Balčytienė, „Utenos dienos“ vyr. redaktorius ir direktorius Deividas Ridikas bei tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistė Miglė Krancevičiūtė.
Pabrėžta, kad mažos redakcijos dažnai tampa patikimiausiu informacijos šaltiniu, kai kalbama apie vietos gyvenimą, o jų atsakomybė – tokia pat didelė kaip ir pagrindinių šalies žiniasklaidos kanalų.
Staiga parūpsta visiems
R. Bielevičius pabrėžė, kad regioninė žiniasklaida tampa itin svarbi tuo metu, kai kurioje nors vietoje kas nors nutinka. Tada įvairios didžiosios žiniasklaidos priemonės susisiekia, prašo detalių, vaizdo įrašų, nuotraukų. Jis pridūrė, kad iššūkiai – tokie pat kaip ir nacionalinėje žiniasklaidoje, tik regionams tenka daugiau atsakomybės.
„Mes turime būti atsakingi prieš savo skaitytoją, nes beveik visus pažįstame“, – kalbėjo R. Bielevičius.
D. Ridikas antrino, kad regioninė žiniasklaida yra arčiau žmonių ir gyventojai ja pasitiki, todėl žurnalistai negali elgtis netinkamai. Jis pridūrė, kad prieš 15 metų priėmė sprendimą savo leidinyje nerašyti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, o koncentruotis į įvykius Utenoje.
„Nacionalinė žiniasklaida apie tai, kas dedasi Utenoje, rašo tik tada, kai nutinka didelė nelaimė“, – aiškino „Utenos dienos“ vyr. redaktorius ir direktorius.
Bendradarbiavimo nauda
Iš tiriamosios žurnalistikos pusės žvelgusi M. Krancevičiūtė teigė, kad regionai turi gerų temų ir daug informacijos, tačiau negali skirti tiek daug laiko ir išteklių.
„Matydami labai gerą nišą mes einame į regioninės žiniasklaidos priemones ir sakome, kad norime kartu ruošti temas“, – darbo užkulisius atskleidė ji.
Anot M. Krancevičiūtės, mažos redakcijos noriai bendradarbiauja, o tokių sėkmingų partnerystės rezultatų – ne vienas. Taip abi pusės praplečia savo kompetencijas.
Prof. dr. A. Balčytienės teigimu, maži regioninės žiniasklaidos projektai yra tarsi kokybiškos žurnalistikos laboratorijos. Ji atkreipia dėmesį, kad nacionalinėje žiniasklaidoje dažnai trūksta įsipareigojimo, kurį regioninė žiniasklaida išlaiko būtent dėl glaudaus ryšio su žmonėmis.
R. Bielevičius užsiminė, kad ne visos temos išvysta dienos šviesą. Įvertinę rizikas, regionų žurnalistai neretai perduoda jas nacionalinei žiniasklaidai, kuri gali imtis tolesnio tyrimo.
„Sudėtingesnėmis temomis bendradarbiavimas būtinas“, – sakė jis.
Skaitytojai pasitiki
„Sienos“ žurnalistė M. Krancevičiūtė teigė, kad svarbiausias tiriamosios žiniasklaidos užnugaris yra auditorija, nes žiniasklaidos misija – atstovauti žmonėms ir informuoti visuomenę: „Matome, kad turime būti labai atsakingi už tai, ką darome, todėl mumis auditorija pasitiki.“
Pasak žurnalistės, tiriamoji žiniasklaida nesiekia įtikti skaitytojams, o temos nepaliekamos stalčiuose – jos atsiranda dirbant su aktualiu turiniu.
„Kai paskelbi vieną gerą temą, auditorija tikisi dar geresnės“, – pažymėjo M. Krancevičiūtė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad atskiri tiriamosios žiniasklaidos skyriai regionuose nėra būtini, nes tai būtų per brangu – jų neturi net nacionalinės redakcijos.
„Žiniasklaidos sektoriuje neturi būti konkurencijos, turi būti bendradarbiavimas“, – pabrėžė „Sienos“ žurnalistė.
Išlieka nepriklausomi
D. Ridikas pridūrė, kad situacijų pasitaiko įvairių – redakcija kartais sulaukia tiek žinučių, tiek grasinimų. Jis pabrėžė autoritetų nepaisymą – visiems galioja vienodos taisyklės ir atsakomybė.
Pasak D. Ridiko, ne visa žiniasklaida yra nupirkta – „Utenos diena“ atvirai deklaruoja savo nepriklausomumą: „Mes nuolat viešai kovojame, kad keli blogi pavyzdžiai netaptų visos Lietuvos žiniasklaidos veidrodžiu.“
„Utenos dienos“ vyr. redaktoriaus ir direktoriaus teigimu, itin svarbų vaidmenį atlieka Medijų rėmimo fondas, kuris finansuoja tik nepriklausomus leidėjus ir redakcijas. Tai padeda išlaikyti žiniasklaidos skaidrumą ir stiprina visuomenės pasitikėjimą.
R. Bielevičius atvirai pripažino, kad Alytausgidas.lt redakcija turi simbolinę sutartį su savivaldybe, tačiau, anot jo, kartais kelių eurų parama kai kam sudaro įspūdį, jog apie valdžią negalima rašyti kritiškai. Jis neslepia, kad sulaukia pastabų ar replikų net dėl nuotraukų, kuriose nematyti tam tikrų asmenų.
Siūlo pažvelgti kitaip
Prof. dr. A. Balčytienė atkreipė dėmesį, kad atlikti tyrimai rodo – dauguma žmonių informaciją gauna iš televizijos, internetinės žiniasklaidos ir socialinių tinklų, o vietinę žiniasklaidą renkasi mažuma.
O D. Ridikas mano, kad tokius tyrimus reikėtų vertinti atsargiai.
Pasak jo, svarbu atsižvelgti į tai, kur buvo apklausti žmonės – regionuose ar visoje Lietuvoje – ir kas buvo tyrimo užsakovas. „Utenos dienos“ vyr. redaktorius ir direktorius įsitikinęs, kad regionuose gauti rezultatai dažnai būtų kardinaliai priešingi.
Atsakomybė – vienoda
D. Ridiko teigimu, atsakomybės lygis didelėse ir mažose redakcijose yra toks pat – paskelbus neteisingą informaciją bet kas gali kreiptis į žiniasklaidos reguliavimo institucijas, tokias kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ar Visuomenės informavimo etikos komisija.
Prof. dr. A. Balčytienė vertindama grėsmes žiniasklaidai pabrėžė, kad regionuose vis dar per mažai dėmesio skiriama ryšiui su skaitytojais.
„Galime turėti stipresnį ryšį, nes krizių ar bėdų atveju žiniasklaida atliks ypač svarbų vaidmenį suteikdama žmonėms saugumo jausmą ir reikalingą informaciją“, – teigė ji.