„Vyriausybė matys visus poreikius ir tada pati nuspręs, nes mes tikrai neturime šaltinių“, – posėdyje kalbėjo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
Tarp Vyriausybei apsispręsti pavestų siūlymų – Ekonomikos komiteto iniciatyva kitais metais Kelių plėtros ir priežiūros programai (KPPP) skirti tiek pat, kiek šiemet – bent 540 mln. eurų arba 104 mln. eurų daugiau nei Finansų ministerijos pateiktame biudžeto projekte.
Ekonomikos komiteto pirmininkas „aušrietis“ Saulius Bucevičius teigė, jog šios lėšos buvo „nukirptos“ nuo KPPP finansavimo. Ekonomikos komitetas teikdamas šį siūlymą pabrėžė, kad kitąmet įsigaliojančio Valstybinio kelių fondo finansavimas turėtų likti toks pat, kaip numatyta biudžete – į jį planuojama nukreipti 178,8 mln. eurų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pastebėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog kitiems metams numatytas kelių finansavimas nebus mažesnis nei šiemet, siūloma papildoma suma į KPPP – itin didelė.
„Kelių finansavimą siūloma didinti išties ganėtinai rimta suma, turint omenyje, kad šiaip kelių finansavimas nemažėja, o šiek tiek didėja nuo kitų metų. (...) Ieškosime, gal kažkur pametėme 100 mln. eurų“, – posėdyje kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Ministrų kabinetui taip pat perduoti Kaimo reikalų komiteto biudžeto siūlymai dėl papildomo žemės ūkio finansavimo, jų bendra suma siekia apie 130 mln. eurų. Siūlymus pristatęs parlamentaras Bronius Ropė kaip šaltinį siūlymams įgyvendinti nurodė lėšas, gautas iš įsiterpusių valstybinių žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo.
Tiesa, kaip pastebėjo BFK nariai ir Finansų ministerijos atstovai, pajamos iš šių pardavimų būtų vienkartinės, kurios nepraplėstų biudžeto išlaidų limito.
„Iš tokio šaltinio finansuoti ilgalaikes išlaidas būtų kiek neracionalu“, – pridūrė ministras K. Vaitiekūnas.
Ministrų kabinetui dar perduoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymai. Pastarasis pateikė siūlymą dėl papildomų lėšų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamų institucijų statutiniams pareigūnams – Policijos departamento poreikiams paprašė 78,9 mln. eurų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) – 39,9 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) – 32,5 mln. eurų, Viešojo saugumo tarnybai (VST) – 7,7 mln. eurų.
Be to, NSGK prašė papildomų 1,076 mln. eurų Vidaus saugumo departamentui (VSD), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijų centrui – 400 tūkst. eurų darbo užmokesčiams.
Vyriausybei taip pat pavesta spręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos (suma – 21,8 mln. eurų), Švietimo ir mokslo (8,5 mln. eurų), Socialinių reikalų ir darbo (117,8 mln. eurų), Europos ir Užsienio reikalų komitetų (5,2 mln. eurų) siūlymų.
ELTA primena, kad projekte numatytos valstybės biudžeto pajamos kitais metais augs iki 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų (neįskaitant Europos Sąjungos lėšų).
Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs iki 45,1 proc. nuo BVP, grynosios valstybės išlaidos kitąmet augs 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų).
Po dviejų svarstymų parlamento posėdžių salėje, biudžeto projektas turėtų būti priimtas iki gruodžio 23 d.