Šiam Vyriausybės siūlymui antradienį parlamentas pritarė po svarstymo, jį palaikė 67 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 17.
Valstybės gynybos fondo pajamos kitais metais gynybos biudžete sudarys 700,3 mln. eurų.
Į fondą nukreipiamos pajamos ne tik iš bankų solidarumo mokesčio, bet ir iš dalies pelno mokesčio, akcizų, 25 mln. eurų yra skiriami iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir nukreipiami civilinei saugumo infrastruktūrai savivaldybėse, pavyzdžiui, slėptuvių įrengimui.
Susiję straipsniai
Projektu siekiama leisti ir toliau Gynybos fondo lėšas skirti karinės infrastruktūros reikmėms, nesiejant šio tikslo su konkrečiu fondo pajamų šaltiniu.
„Siūloma panaikinti įstatymo nuostatą, kad vieno iš Valstybės gynybos fondo siekiamų tikslų (…) įgyvendinimas Valstybės gynybos fondo lėšomis finansuojamas iki Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimo pabaigos“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Taip priėmus įstatymą fondo lėšomis ir toliau būtų leidžiama finansuoti karinio mobilumo ir dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros poreikius, karinės infrastruktūros palaikymą – ji reikalinga sąjungininkams, pavyzdžiui, Lietuvai skirtai Vokietijos brigadai priimti.
Kitų metų valstybės biudžete gynybai finansuoti iš viso numatyta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Tarp politikų ir visuomenėje kilo klausimų ir abejonių dėl biudžeto projekte numatytų formuluočių, dėl kurių nėra aišku, kuri dalis šių lėšų bus skirta tiesiogiai krašto apsaugai, o kuri – netiesiogiai susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, savivaldybių infrastruktūrai.
Šiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.